Šiandien man dvidešimt penkeri. Tuo metus smarkiai augau. Neišvengiamai klausiu, kas iš to nežmoniško keitimosi. Šiandien noriu nusibrėžti gaires.
Kai atomai susijungia į molekules, fizika pavirsta į chemiją. Kai molekulės ima sudaryti sudėtingas organines sistemas, chemija virsta į (sistemų) biologiją. Vaikas virsta paaugliu, paauglys – suaugusiuoju. Augdamos sistemos turi savybę pereiti į kokybiškai kitus lygmenis. Koks tas lygmuo žmogui?
Tame lygmenyje išnyksta individas. Ne mirties prasme. Žmogaus suvokimas yra pavaldus statistinėms aplinkos savybėms. Mes matome daiktus (formas) dėl to, kad juos sudarančias dalis sieja priežastiniai ryšiai. Pastumi kėdę – ir visos kojos pajuda kartu. Palyginimui modernioji muzika. Kitas klauso ir nieko joje negirdi, tik paskirus, nesusijusius garsus. O kitas girdi joje formą.
Ir kuo gi tada aš negalėčiau būti kaip modernioji muzika? Taigi toks pat žmogus, bet nebematomas, nes nebesigirdi formos. Vienam aš būsiu arogantiškas bičas, antram – nedrąsus mokslininkas, trečiam – apsukrus vadybininkas. Nepastovus, neapibrėžiamas, nuolatos kintantis aš nebeteks vienos formos, vieno veido – ir vieno asmens. Beprasmiška kabinti man kokią nors etiketę, beprasmiška manęs tikėtis kažkokio. Nesvarbu, kad kūnas tik vienas. Aš – kaip milijonas žmonių. Tai kokybiškai naujas lygmuo.
Tai mano reakcija į plintantį individualizmą. Tai panieka materializmui, nes net kūnas nebetenka vertės. Tai priešprieša prigimtiniam žmogaus norui viską sudėlioti į dėžutes, suredukuoti. Galop tai nenoras gyventi praeitimi.
209
2010-06-04
Su. Daug šito zodiženklo aplink mane.
“Tai priešprieša prigimtiniam žmogaus norui viską sudėlioti į dėžutes”
Noriu prieštarauti, gal dėl to, kad bjauriai nekonkrečiai pasakei.
Kariauti su dėžutėmis? Dėžutės blogai?
Kiekių santykiai. Ne kas yra gerai ir kas yra blogai, o kiek ko
Jonas
2010-06-04
Konkretesnis pasakymas buvo paliktas po kablelio: „suredukuoti“. Pats, matau, irgi nemėgsti skirstymų į gerai ir blogai. Imant plačiau, visokie stereotipai, visokie absoliučių atsakymų ieškojimai, visokie begaliniai bandymai kiekvieną dalyką išbarškenti žodžiais ir istorijomis (irgi redukavimas!) – visa tai manęs netenkina dėl dažnai nereikalingo ir net klaidingo ribotumo (paviršutiniškumo). Taip pat netenkina stagnacija, tingėjimas klausti už tų kategorijų ribų. Standartinis pavyzdys: susituokia, pasigimdo vaikus ir nieko daugiau gyvenime iki pensijos nebeįvyksta. Nė žingsnelio toliau standartinės gyvenimo sampratos.
209
2010-06-04
Peržiūrinėju savo Tumblr.
Apie tą patį.
“you should “follow the crowd 60 per cent of the time, and spend the other 40 per cent searching out escape routes on your own”
http://duona.wordpress.com/2010/03/08/why-you-shouldnt-always-follow-the-crowd-nature
Jonas
2010-06-04
Šitas įrašas apie tai, koks konkrečiai mano pasirinktas „escape route“ ir kur jis veda.
Povilas
2010-06-05
Iš filmo “fight club”: If you wake up at a different time, in a different place, could you wake up as a different person?. Daoizmas kalba, jog kiekviena diena esi kitas. Toks iš pirmo žvilgsnio nepatogus gyvenimas, bet kitaip negali plėsti savo suvokimo rato. O gal ir ne.
Jonas
2010-06-05
Aš neseniai proto filosofijoje išmokau, kad asmenybės tęstinumo klausimas yra aktualus. Tad mąstyti ir domėtis šia linkme dar yra kur.
Povilas
2010-06-05
Tikrai, taip…. Mes su draugais iš organizacijos, kurios viena iš misijų yra skleisti kultūros paveldo išsaugojimo idėją, vis svarstome, kokios sveikos proporcijos turi būti tarp “praeities”, “dabarties” ir”ateities” kiekvieno iš mūsų gyvenime, t.y. ir mąstyme…
bacilla
2010-11-29
Povilai, labai įdomi ta paskutinio post’o tema: sveikos proporcijos tarp… .
Gal turit kokį tinklapį? būtų įdomu paskaitinėti.
Asmenybės tęstinumas ir tapatumas, manau, neatsiejami terminai. O tapatumas, kaip žinia, turi bent dvi puses: kilmė ir (sąmoningai būtybei) dabartinis pasirinkimas.
bacilla
2010-11-29
PS. Jonai, čia rašai, kad čia yra ‘reakcija į plintantį individualizmą’. Pabandžiau susieti su ‘Tolerancija”. Nelabai pavyko, gal pakomentuotum?
“Augdamos sistemos tobulėja”–> taip išeina, kad sistema gali tik išaugti iš prieš ją buvusios žemesnio lygmens sistemos?
Apie nenorą gyventi praeitimi.>>> Kodėl? Ypač kai, kiek suprantu, svarbiais laikai priežastinius ryšius?:);) Ir dar: įsiminė tavo “padėka” aplink esantiems, kad tik jiems esant gali gyventi taip, kaip gyveni. Bet juk ir praeities žmonės, ir pati praeitis yra taip pat svarbūs tam, kad dabar gyveni būtent taip? Ar čia ne taip supratau mintį?
Jonas
2010-11-30
„Augdamos sistemos tobulėja“ – jo, gali pereiti į kitą lygmenį, bet, aišku, ne visos sistemos.
Dėl praeities. Yra skirtumas naudotis patirtimi siekiant naujų žinių ir užstrigti toje savo patirtyje ir nebesikeisti.