Balandžio 5 d. Wikileaks išplatino 38 minutes vaizdo medžiagos, žinomos kaip „Collateral Murder“, iš 2007 m. Bagdade vykdytos JAV karinės operacijos. Kraupioje tyloje sklendžiantys sraigtasparniai ir mygtuko spustelėjimu atimamos žmogaus gyvybės, kažkokių Reuters fotografų, kažkokių bevardžių irakiečių – šiaip, nes suklydo. Kariuomenė įvykį komentavo kaip „There is no question that coalition forces were clearly engaged in combat operations against a hostile force“ (The New York Times), bet Reuters agentūrai, abejojusiai tokiais paaiškinimais, vaizdo medžiagos nepateikė. Nutekėjus įrašams paaiškėjo, kad hostile force ten nedaug, užtat yra pro šalį važiavęs Žmogus, sustojęs gelbėti sužeistųjų ir pats dėl to nušautas. Įrašuose girdimi karių žodžiai „Come on, let us shoot!“, komentaruose minimi kategoriški vadovybės įsakymai žudyti visus.
Kai per šventes pakiliai žygiuoja kariuomenės paradai… kai karas teisinamas tuo, kad jei ne mes juos, tai jie mus,– aš liepsnoju pykčiu tokiam šaltakraujiškam melui ir esu bejėgis, neįmanydamas to paneigti. Nerandu jokios logikos, nesuvokiu, kaip galima žudyti ir šaltu veidu kalbėti apie gėrį pasauliui. Irakiečių, afganistaniečių žudymai – už taiką pasaulyje? Kokia taika atnešama krauju? Matau tik iškrypimą, keistą kariuomenės vadovybės ir politikų pasitenkinimą turėti teisę kontroliuoti kitų gyvenimus.
Ir matau Adamo Lango (aka Tony Blair) įtūžį knygoje „The Ghost“:
I mean, take for instance all this civil liberties crap. You know what I’d do if I were in power again? I’d say, okay then, we’ll have two queues at the airports. On the left, we’ll have queues to flights on which we’ve done no background checks on the passengers, no profiling, no biometric data, nothing that infringed anyone’s precious civil liberties, use no intelligence obtained under torture—nothing. On the right, we’ll have queues to the flights where we’ve done everything possible to make them safe for passengers. Then people can make their own minds up which plane they want to catch. Wouldn’t that be great? To sit back and watch which queue the Rycarts of this world would really choose to put their kids on, if the chips were down?
iš Robert Harris, The Ghost
Matau Šiaurės Korėjos, Pakistano fanatišką kraujo ir kontrolės geismą, nesukalbamą Rusijos agresiją, Kinijos nesiskaitymą su žmogaus teisėmis, Pietų Amerikos diktatorius ir kraugeriškus Afrikos karus. Žinau apie visus svieto lygintojus, užspringusius herojus ir niekšus, visus kryžiaus žygius teisybės vardan, visas žodžio laisvės citadeles, persekiojančias Wikileaks.
Pasaulyje nėra jokių teisiųjų ir kaltųjų, yra tik kažkokios įvairialypės teisybės, moralės nuotrupos, tik gyvuliškas noras valdyti. Visa tai yra visiškai svetimas ir nesuvokiamas man pasaulis. Būna, į politiką nueinama to nesupratus, tačiau neišvengiamai grįžtama kažkokiu keistai susuktu veidu.
Nebemąstau apie tai. Atsisakau diskutuoti ten, kur diskusijos tėra pacukruotas nevaldomas geismas turėti. Tiesą sakant, atsisakau diskutuoti temomis plačiau mano nosies, nes tos diskusijos nevirsta veiksmais, užtat aš virstu kiaule, kalbančia tik tam, kad būtų kalbama. Renkuosi veikti savarankiškai ar mažomis grupelėmis, kieta ranka brėždamas pasaulį tokį, kaip jį suvokiu esant.
linaskranauskas
2010-06-21
Wrong. Politiką reikia perdaryti, o ne matant jos blogumą – “nesikišti”, taip sprendimų priėmimą paliekant perėjūnams, neišmanėliams ir atvirai-korumpuotiems blogiečiams. Savarankiškai ir mažos grupelės – tai būdas NIEKO nepadaryti ir nieko nepakeisti (išskyrus savo grupelę ir dar porą žmonių.). Kai sustabdysi Afganistano karą nepolitiniu būdu – pranešk..
Jonas
2010-06-21
Gerai, štai Ekopartija. Kiek metų užtruks, kol būsite pakankamai stipri politinė jėga, jog turėtumėte galimybę daryti realius pokyčius? Geriausiu atveju – dešimt, dvidešimt metų. Bet politikoje daug partijų, daug povandeninių srovių, daug interesų, tad net ir turint dorus polėkius, vargu ar pavyks supuvusias sistemos grandis taip imti ir pakeisti. Pernelyg daug galvų turi šis slibinas. Sistemos nesikeičia iš viršaus.
Per tuos pačius dvidešimt metų aš jau būsiu išugdęs ir išpuoselėjęs ne vieną studentų laidą. Aš vienas – o studentų šimtai. Ir jei taip kiekvienas, jei taip nuo darželio… Valstybė pati savaime taps kitokia, nes tie jauni žmonės ir yra valstybės pamatas.
linaskranauskas
2010-06-22
Nenoriu čia nurodinėti į visokius valinskus, tačiau lietuvos “tradicinės” partijos yra silpnos ir nedominuojančios, todėl netgi “projektai”, sukurti prieš pusę metų iki rinkimų (o tokių būna ties kiekvienais rinkimais), atsiriekia dosnią dalį balsų. Vadinasi, tai įmanoma. tą ir siūlau padaryti. tik tiek, kad šiuo atveju turėtume Idėją – o žaliųjų partijų idėjos aiškios, turiningos ir patikrintos.
Žaliųjų frakcija yra trečia/ketvirta pagal dydį europarlamente, ir įtaka kasmet tik auga. Štai Mockus “beveik” laimėjo prezidento rinkimus :) O kad tai išpuoselėsi ne vieną studentų laidą, tai sutinku, pripažįstu ir gerbiu. Tačiau iš tikrųjų tai to negana. Manau, ir pats tai žinai.
ir “valstybė savaime taps kitokia” tėra optimistinis užsiliūliavimas. manau, daugelyje sričių įžvelgi, kad “savaime” NEtampa. Pažvelk kad ir į jauniausius seimo narius ar kitus tos kartos politinius veikėjus. Žinoma, kūrybininkai, menininkai – jau kitokie, tačiau jie nepriima jokių sprendimų.
Jonas
2010-06-22
Na taip, Valinskas čia geras pavyzdys, kaip galima greitai įsiveržti į politiką. Gaila tik, kad ten pajėgumų nebuvo toliau kažką vystyti.
Vis dėlto lieku įsitikinęs, kad net esant valdžioje sunkiai seksis vykdyti „teisingą“ politiką. Galbūt tai empirinis klausimas. Žiūrėsime, kaip seksis žaliesiems.
Taip pat turiu pripažinti, kad net keli šimtai ar net tūkstančiai neblogų jaunų žmonių – tai dar ne visa valstybė. Bet tikiu, kad tai – būsimas tautos žiedas, didžiausią svorį valstybėje turėsiantys asmenys. O kur jų einama – ten ir mažieji seka.
GL
2010-06-22
Valinskas, Uspaskichas, Zuokas ir is dalies Paksas – veikejai puikiai ismanantys PR’a ir irodantys ka su tuo galima pasiekti. Deja pateke i valdzia jie nieko naudingo visuomenei nuveikti nesugeba (tikriausiai ir nenori), o tie kurie galetu tai padaryti deja neismano PR’o arba jo atsisako kaip “populizmo” ar “nerimto dalyko”. Ta prasme jiems tik mokytis, mokytis ir dar karta mokytis (is Grybauskaites, Obamos ir panasiu garsenybiu)
Kalbant apie (Europos) zaliuosius – problema ta, kad dauguma ju yra gana krastutiniai kairieji (tuo tarpu Mockaus linija palyginus su Europa yra gana centristine, aisku ja galima skaityti kairiaja palyginus su Uribes ultra-desiniaisiais). Del sios priezasties nesu tikras, kiek potencialo jie turi tam kad pasiektu realius pokycius. O kalbant apie ‘sustainability’ remima bent vakaru Europoje didzioji dauguma partiju tai remia, taigi zalieji issiskiria labiau savo “kairumu”, nei “zalumu” :-) Lietuvoje aisku visiskai kita situacija – gal tokia partija ir rastu savo nisa, bet svarbu, kad ji butu “moderate” ir teikianti konstruktyvius pasiulymus, o ne remianti visokius ekstremalius sprendimus ir visa laika rengianti demonstracijas.
Beje del studentu, gal tu esi didesnis optimistas nei as ir gal tau tai geriau pavyktu, bet padaryti didele itaka reiksmingam studentu skaiciui gana sudetinga ir yra didelis pasiekimas. Pvz. kazkur esu mates studija apie tai, kad nepaisant didelio “liberal bias” tarp Amerikos profesoriu, ju studentu paziuroms tai nepadaro reiksmingos itakos.
Jonas
2010-06-23
Dėl studentų: aš gal labiau tikiuosi sugebėti paskatinti žmones mąstyti kritiškai, labiau pasitikėti savo jėgomis. Bent jau (kai kurie) mano mokytojai ir dėstytojai man padarė didžiulę įtaką tuo požiūriu.
GL
2010-06-23
Man taip pat padare, bet mes Jonai deja nebuvom tipiski studentai, o galbut 1%… Aisku visada galima tokiu rasti (net tarp Bazelio psichologijos studentu buvo keletas kuriems mano ne pats lengviausias modeliavimo ir “prediction” kursas patiko :-)), bet ju nera daug ir padaryti reiksminga itaka nera paprasta. As irgi maksimaliai stengiuosi juos skatinti mastyti kritiskai (mano grading scheme buvo skatinanti iniciatyva ir aktyvu dalyvavima), bet toli grazu ne visiems tai patiko. Kai apie tai pakalbejau su savo pirmuoju neuroscience profesorium, jis pasake “I know Gedi that you like when there is maximal freedom in a course and initiative that students can take, but unfortunately not many students are like that – many prefer to simply receive simple requirements on what has to be done and how exactly” – skamba nelabai motyvuojanciai… :-/
Jonas
2010-06-23
Jo :/ Man irgi yra sakę, kad visi šviežiai iškepti dėstytojai su tokiomis viltimis ateina, bet realybė greitai nutupdo.
Iš kitos pusės, matau du argumentus nenusiminti:
– Manau, kad standartiniai švietimo metodai netikę. Tai nagrinėjau jau viename įraše, po NMA panagrinėsiu dar viename.
– Nesu bandos žmogus, nebijau išsišokti ir gyvenime esu ne kartą parodęs, kad sugebu sėkmingai įveikti tą „nusodinančią realybę“ spręsdamas problemą naujoviškai.
Tačiau visa tai yra stipriai priklausoma nuo, sakykim, hipotezės, kad visuose žmonėse rusena bent po žariją, kurią reikia aptikti, įpūsti ir globoti.
GL
2010-06-23
Puiku, as irgi panasiai manau ir tikiuosi. Mums reiketu kada padiskutuoti del konkreciu ideju, ka butu galima padaryti ta linkme (su min cost, max impact:-)) Pvz. as jau kuri laika turiu ideju del “neuroeducation” Europoje: t.y. mokyti neuromoksla undergrad lygiu (ko beveik niekur nera), rengti neuro-oriented olimpiadas, konkursus ar net akademija (kazka panasaus i NMA, bet Europiniu/tarptautiniu lygiu, orientuota i undergrads (ir supersmart high schoolers) labiau koncentruota i neuro-temas, bet palyginti placia (t.y. ne viena is tu graduate summer schools). Greitai bus FENS, tai bandysiu ten su ivairiais zmonemis ta tema kalbeti (pvz. EBBS social’e, kur nemazai ju pazistu).
Jonas
2010-06-23
Jo, aš šitas tavo mintis gerai pamenu ir mane tai domina. Gaila va, kad FENS nebūsiu, nėr kaip ir padiskutuot. Bet po FENS tu gal kur nors parašyk apie visa tai, pravers abiems. NMA pamažu irgi linksta ta kryptimi, dabar net projektą parašė, kuriame keliamos panašios mintys (interdiscipliniškumas, tokio profilio olimpiados, medžiagos ruošimas). Sakau, jei pinigų prikapsės, bus galima kviestis dėstyti ir rimtų žmonių iš užsienio. Šiemet, pavyzdžiui, jau būsim keturiese.
GL
2010-06-23
Siaip gaila, kad negaliu sudalyvauti siemet, bet deja vasarai like tik 1 sav. atostogu ir speju mano zmonai nepatiktu jas isnaudoti NMA… :/ Bet nesu tikras ar NMA ispletimas iki tokio lygio gali buti sekmingas, nes jie vis vien is esmes yra Lietuvos organizacija, mokoma lietuviu k. ir jeigu keli uzsienieciai prisijungia dar nereiskia, kad tampa tarptautine :) Be to, manau kad vertetu koncentruotis i siek tiek vyresnius zmones (t.y. jaunus studentus, o moksleivius tik isimtiniais atvejais), nes moksleivius sunku itraukti i tyrimus (Europoje internship sistema dar toli grazu ne taip isvystyta kaip Amerikoje) ar kitokius projektus, neretai jie pasirenka studijuoti kitus dalykus ir rysys nutruksta… Butu gerai, jei pavyktu ka nors suorganizuoti Europiniu ar tarptautiniu lygiu, aisku jei tie patys zmones is NMA galetu prisideti irgi butu puiku. Parasyk kaip seksis ir ar bus kokiu konkreciu diskusiju sia tema.
Jonas
2010-06-23
Sutinku dėl studentų ugdymo. Tačiau darau, ką galiu,– NMA suteikia man puikias galimybes. Iš kitos pusės, tikiuosi anksti pasėti „teisingą“ sėklą, gal ne neuromokslų, bet tiesiog mąstymo be baimės.
GL
2010-06-21
Na as sutinku su Jonu is dalies: manau daug galima pasiekti mokant kitus, kuriant inovacijas ir bandant jas idiegti uzdarose visuomenese, kur pilna itampos, rietenu, karu, etc. Pvz., paiimkime Kinija ar Rusija: beveik visi uzsienieciai kritikuoja valdzia sakydami, kad valdzia autoritarine, o zmones – geri. Manau taip nera – abiem atvejais valdzia puikiai atspindi zmoniu vertybes, mastymo ir intelekto lygi (kaip deja ir Lietuvoje). Taigi bandant itakoti visuomenes nuomone, vertybes, mastyma ir issivystyma i gera puse, galima netiesiogiai pasiekti dideli politini efekta. Tas pats Google Kinijoje padare daug naudos, bet aisku norint galima pasiekti ir kur kas daugiau…
Visgi nemanau, kad butinai reikia 10-20 metu kad sukurti gera ir veiksminga partija. Pakanka dideles protu koncentracijos joje, super veiksmingo PR’o ir geru aplinkybiu ir tai gali ivykti net per kelis metus ar trumpiau. Galbut galima teigti, kad liberalu sajudis Lietuvoje buvo kazkas panasaus, nors dabar budami valdzioje jie darosi vis panasesni i tradicines partijas.
Kalbant apie Lietuva, mano nuomone pirmas dalykas ko reiketu siekti yra tai, kad varzytusi ne lyderiu asmenybes, o programos, ir kad butu reali atskaitomybe – t.y. panasiai kaip Amerikoje butu skaiciuojama statistika kas kaip balsavo, kas melavo ar perbego, ir tai butu pabreziama rinkimu metu. Kai tai ivyks, visiems naujiems zmonems turintiems gerus tikslus bus kur kas lengviau, nesvarbu ar jie butu Ekopartija ar Progreso partija ar dar kokia :-)
Jonas
2010-06-22
Manau, kad net sėkmingai išsukus PR – nors ir sunkiai tikėtina, kad protingus žmones kas nors remtų pinigais,– lieka daug suinteresuotų nepolitinių grupuočių, kurioms protinga valdžia yra nepalanki. Ir jos visaip priešinsis, suks intrigas ir savo PRus… ir protingas žmogus arba bus iššluotas, arba virs tokiu, kaip visi. Visi tokie žaidimėliai gali vykti tik dėl to, kad pati visuomenė nieko kito ir nesitiki. O, pavyzdžiui, JAV politikų atsakomybė visuomenei yra suvokiama kaip savaime suprantamas dalykas ir užsiimdamas nesąmonėmis greitai sudegsi. Nesakau, kad JAV labai viskas skaidriau nei Lietuvoj, bet politinė tradicija tikrai brandesnė.
GL
2010-06-22
Na sekmingas PR nebutinai turi brangiai kainuoti. Pirmiausiai reikia tureti noro ir i tai kreipti demesi (bei aisku tureti tam tikra issilavinima ta prasme). Kaip pavyzdi galiu paimti musu premjera ir viena protinga europarlamentara, kurie manau turi geru tikslu ir ideju, bet nenori ar nesugeba ju sekmingai perteikti ir labiau ziuri i “principus” nei i “PRa” – tai manau didele klaida.
Is esmes sutinku, kad dabar geriau ne eiti i politika, o bandyti kiek imanoma keisti “zaidimo taisykles”, tam kad paversti politikus atskaitingesniais, o visuomene labiau galvoti apie ju veiklos rezultata ir programinius dalykus (kitaip mes virsime Italija, kuri kiekvienus rinkimus paprastai balsuoja pries esama valdzia). Girdejau per praeitus seimo rinkimus buvo website’as, kuris uzdavinejo politikams klausimus ir bande pagal tai nustatyti, kiek tai atitinka kiekvieno zmogaus isitikinimus. Gera pradzia, bet manau kur kas labiau reiketu tam tikro realaus elgesio profilio, t.y. kaip zmogus balsavo ivairiais atvejais, ar buvo isiveles i skandalus, o kalbant apie naujus politikus reiketu kreipti daugiau demesio i asmenines savybes (pvz. zodzio laikymasi, gebejima konstruktyviai reaguoti i kritika, etc.) ir issilavinima (ar sugeba spresti problemas apie kurias kalba).
Kalbant apie Amerika, be abejo politine tradicija ten brandesne ir zmones labiau ziuri i realius darbus, bet is kitos puses nesvariu lobistiniu interesu itaka ten taip pat kur kas didesne…
linaskranauskas
2010-06-22
Nu taip, GL, kai pa/tinka Kubiliaus idėjos, tai suprantu, iš kur noras kairiuosius vadinti “kraštutiniais kairiaisiais”. Pas mus Lietuvoj kairumas vis dar tapatinamas su kažkokiais demoniškais kėslais.. Aš Kubiliaus idėjose gero matau nelabai ką. Šiandien pagrindinė žmogaus mintis buvo suteikti darbdaviams galimybes atleisti darbuotojus BE PRIEŽASTIES.. kai net patys darbdaviai sutiko, kad šito nereikia. ką čia dar komentuoti..
GL
2010-06-22
Na sito dalyko as tikrai negirdejau – skamba keistai. O siaip tai Kubiliaus politine linija man atrodo kur kas labiau progresyvi (t.y. kairioji) palyginus su pries tai valdziusiu socdemu (kuriems labiausiai rupejo pasirupinti juos remianciais verslo interesais, pamirstant pvz. progresinius mokescius), todel as su ja ir sutinku… Man patinka politikai kurie masto strategiskai ir orientuoti i rezultatus (tokie kaip Obama), o ne tie kuriems svarbiausiai garsiai rekti ir rengti demonstracijas. Amerikoje esu diskutaves su daugeliu zmoniu ir su respublikonais idejiskai neturiu nieko bendro, bet is kitos puses diskusijos su kai kuriais emocionaliais demokratais irgi niekur neveda (nors musu vertybes ir panasios). Turint galvoje, kad Europa politiskai yra labiau i kaire palyginti su Amerika, nemazai zaliuju partiju galima salyginai vadinti “krastutiniais”.
GL
2010-06-23
Beje Linui kaip jau dalyvaujanciam politineje veikloje rekomenduociau filmus “11th hour” (kurio rodyma as pernai organizavau moksleiviu akademijoj) ir ypac “the Corporation”. Jie abu yra nemokami ir galima rasti online, taigi butu puiku, jei pavyktu juos parodyti Lietuvoje (kur esu tikras, kad 99.9% zmoniu nera nieko apie juos girdeje) ir populiarinti juose diskutuojamas idejas. Manau “the corporation” nors ir nepasiulo daug geru sprendimu, bet nuostabiai isanalizuoja problemos esme, taigi butu puiku, kad daugiau zmoniu Lietuvoje tai suprastu (ir pamatytu, kodel Grybauskaites siulytos priemones gali buti labai veiksmingos). O siaip jusu website’as ir programa labai patiko :) Tik svarbu suprasti, kad geri norai ne visada tampa gerais rezultatais, ir reikia isrinkti labiausiai esminius dalykus, kurie turi geriausia perspektyva buti sekmingai igyvendinti ir padaryti didziausia teigiama itaka.
linaskranauskas
2010-06-23
Ačiū. “Geri norai ne visada tampa gerais rezultatais” yra banalybė, kuria demonstruoji “manymą”, esą kažkas galėtų nesuvokt, kad idėjas, oi oi surprise, – dar ir įgyvendint reiks :) tai ar tikrai taip manai?
patarimas apie filmus – va, jau daug geresnis. tai konstruktyvu ir konkretu. The Corporation, žinoma, esu matęs (Lietuvoje, oficialioj viešoj peržiūroj), bet po jo žavėtis dešiniaisiais nematau galimybės. Todėl ir nesuprantu, KOKIOS Grybauskaitės (arba, ypač, Kubiliaus, kurį vis dėlto apibendrinčiau kaip stambaus verslo gynėją ir smulkaus žlugdytoją) siūlytos priemonės (ir kur gi jos?) sprendžia filme nurodomas problemas?
GL
2010-06-23
Grybauskaites idejos buvo pasakytos jos kalboje, pvz. tas pats korupcijos visiskas netoleravimas, bausmiu didinimas ir ju darymas efektyviomis, kad tam tikriems veikejams nesinoretu daryti “cost-benefit analysis” ir kad su jais reikia kalbeti “ju kalba”. O “the corporation” filmo esme yra ta, ka visi “corporate abuses” yra butent teisine / institucine problema atsiradusi del lobizmo per daug paveiktu istatymu, neadekvaciu bausmiu pazeidejams ir neefektyvaus reguliavimo. Zmogaus prigimtis visada buvo tokia pati – artimiausiais desimtmeciais/simtmeciais pasikeite tik zaidimo taisykles (ir ne i geraja puse)
linaskranauskas
2010-06-23
Na, … NE. Filmo, ar anti-korporacinės kritikos esmė Absoliučiai kita. Ji (ne Gryb-ė) sako, kad “organizmas”, turintis kelių valstybių dydžio (ir daugiau) biudžetą, ir suinteresuotas VIEN PELNU ir jo beribiu didėjimu, – negali būt gerai. kad reikia keisti sistemą. to Gryb-ė tikrai nesiūlo ir neketina daryti, ir negali, net jei norėtų. Ir to nesako :) Antikorporacinė kritika sako, kad jokios reguliacijos ir kiti išsidirbinėjimai bei kosmetika nepadės, jei nepakeisime pačios sistemos, bent jau neatimsime iš korporacijų “žmogaus teisių”; ir beribio augimo, ko gero, reikia atsisakyti, ir teks, jei išvis norime kažką išsaugoti. Dabartinėje sistemoje ne žmonės valdo pinigus, o pinigai valdo žmones, o jie kaip vanduo/elektros srovė/whatever – tekės tokia vaga, kuri tuo metu bus atsivėrus – kad ir kiek su reguliacija žaistum.
GL
2010-06-23
Na sakyciau tu cia pacitavai M.Moore Capitalism’o ideja, o ne ‘the Corporation’ and ’11th hour’ filmu :) As kaip zmogus is “reinforcement learning” srities vis tiek manau, kad vos ne bet kurioje sistemoje galima pasiekti norima rezultata tinkamai subalansavus “incentives & punishments” – ka pvz. galima pasiekti baudziamojo kodekso pataisomis, kad ir tomis kurias Grybauskaite pasiule.
Sutinku, kad pati kapitalizmo sistema nera gera, bet rimtos alternatyvos kol kas niekas nepasiule. Beje tokiu dalyku (dideliu instituciniu pokyciu) manau neimanoma pasiekti vienoje valstybeje, ypac Lietuvoje, kuri yra ES sudetyje, taigi tikriausiai geriausias sprendimas – eiti letai, zingsnis po zingsnio, pvz. stiprinant non-profit’us, didinant bausmes korporaciniams pazeidimams (iskaitant ir imones isardyma bei CEO kriminaline atsakomybe), bet remiant kompanijas kurios sukuria daug pridetines vertes (nesvarbu mazos ar dideles), stiprinant pilieciu valdzios kontrole (pvz. e-balsavima) bei tuo paciu (ar pries tai) ir ju issilavinima.