Elektroniniai žodynai. Pasirodo, Lietuvių kalbos institutas ausų suglaudęs nesėdi ir nors apsisukimai lėti, o kriterijai konservatyvūs (laukiam žodyno, kuriame būtų lerva ir gūglinti), turim jau Lietuvių kalbos žodyną, Dabartinės lietuvių kalbos žodyną ir dar kelis. Tačiau, pavyzdžiui, Sinonimų žodyno elektroninę versiją sukūrė ne kalbininkas, Rimų žodyno ėmėsi Dainų tekstų svetainė, o Antonimų, Frazeologizmų, Pavardžių žodynų vis dar nėra, nors visi jie jau seniai išleisti popieriuje. Naujus žodynus, tokius, kaip Bendrinės kalbos žodynas, esantis LKI projektuose, arba Keiksmažodžių, arba Žargono, sukurti sunku, tačiau tuos, kurie jau išleisti, nuskenuoti ir sukišti į duombazę net bakalaurantas sugebėtų. Net moksleivis! Bet yra tokių, kurie mato elektroninių resursų privalumus — VDU Kompiuterinės lingvistikos centras aktyviai kuria tekstynus, taip pat turi kirčiuoklę ir morfologinį anotatorių, o Laimonas Briedis ir Inga Vidugirytė-Pakerienė kuria Literatūrinį Vilniaus žemėlapį.

Sovietmečio tyrimai. Sovietmetis paliko tokią stigmą, kad dabar kalbėti, o juo labiau sistematiškai tirti tų laikų istoriją ir palikimą tiesiog nepriimtina. O reiktų, nes tokiems kaip aš, sovietmečio menkai mačiusiems, smalsu sužinoti, kaip viskas atrodė ir kaip žmonės galėjo rimtu veidu šlovinti Staliną ir kritikuoti už nepakankamą atsidavimą komjaunimui. Sovietai konstravo savo realybę, dabar tą realybę konstruoja kiti – iš istorijos verta pasimokyti. Pamažu imamasi partizaninio karo, holokausto įvertinimo, randasi šiek tiek sistematiškesnės sovietmečio apžvalgos (M. Matulytės monografija „Nihil obstat: Lietuvos fotografija sovietmečiu“, paroda NDG „Modernizacija. XX a. 7–8 dešimtmečių Baltijos šalių menas, dizainas ir architektūra“).

Atgimimo ir pirmųjų nepriklausomybės metų kronikos. O kaip staiga tauta susikibo už rankų? Ir kaip, staiga išmesta į rinkos ekonomiką, ji vystėsi? Tie metai santvarkų sandūroje ypatingi ir neabejotinai vaisingi medžiagos. Turiu omeny ne tiek chronologiškai išdėstytą istorinę medžiagą, bet tų procesų atspindžius:

Ankstus laisvojo kapitalizmo rytas vieniem išaušo automobilyje, nesibaigiančia eile riedančiame benzino kolonėlės link, kitiem – sužvėrėjusioje minioje, desperatiškai reikalaujančioje grąžinti nebegrąžinamus indėlius. Treti tuo metu ardė uždaromą kolūkį arba sprogdino tiltą per upelį. Tais laikais klestėjo Gariūnai ir plastmasių eksportas į Rusiją, statęs nepabaigtas statyti pilis miestų pakraščiuose. Atsirado kioskai, komisai, talonai, vilbaros ir Dekanidzė.

iš POMPA. Legenda apie LT šou verslo pasaulio sukūrimą. | Brutshka, Ore.lt

Puikiai tiktų filmas. Bet yra reikalingų filmų ir daugiau…

Filmas apie mano senelį. (Kitas senelis sau filmą jau turi.) Kaip pats senelis dar neseniai juokavo, pergyveno penkias santvarkas, eina šeštoji. Šeštąją išgyveno vis dėlto kitas Kubilius. O mano senelis pakilo aukštai, pamatė daug, padarė daug. Neeilinis gyvenimas ir įprasminti jį galima dokumentiniu filmu. Bet ne tokiu, kaip esame pratę. Šis filmas turėtų būti kaip Pina, kaip Jay Scheib spektakliai — realybė pavaizduota iš vidaus, taip, kaip žmogus jautė, suvokė pasaulį.

O dabar tik modeliuoju aš tą savo regą, ai.

we’re not here to make judgments about usage or whether it’s correct or not; we’re just describing the language, not prescribing how it should be used

Getting L33t Into The Oxford English Dictionary | bit-tech

Logiška. Skaitau internetuose, randu LOL ir noriu žinoti, ką ši žodis reiškia.

Tik ne Lietuvos kalbininkų nuomone. Tokie bajeriai kaip LOL greičiau baigsis bauda nei entuziastingu palaikymu. Nuolatinės kritikos jų darbui netrūksta (netgi šį rytą); aš tuo tarpu iliustruosiu dviem iškalbingais pavyzdžiais.

Prieš kurį laiką pasinaudodamas Vyriausiosios lietuvių kalbos komisijos (VLKK) konsultacijų paslauga (ačiū už tai!), pasiteiravau dėl lietuviškų kabučių normų. Kabutės yra skyrybos ženklas, o skyryba, antraip galbūt nei gramatika ar kalbos kultūra, neabejotinai skirta skaitymo patogumui. Čia negali būti jokių „Jablonskio nuomone…“, „bet Donelaitis rašė…“, „tai kertasi su mūsų kalbos logika“. Antraip nei daugelis, lietuviškas kabutes surinkti aš moku ir aktyviai, netgi prikišamai, visur jas naudodavau. Tačiau sykį susimąsčiau. Kurias kabutes patogiau surinkti? Kam išvis reikia tos kabučių įvairovės? Praturtina kalbą ar ką?

Todėl VLKK pasiūliau greta „“ įteisinti ir "" (paryškinta, kad WordPress nekeistų kabučių automatiškai). Po šiokio tokio pasistumdymo (visas susirašinėjimas 209 stiliumi pateikiamas žemiau) suprato klausimą:

tikrai neketinama tokio papildymo svarstyti, technologijos taikomos prie kalbos, o ne atvirkščiai

O kad žmonėms patogu būtų…

Čia tiks antras pavyzdys. Šį rytą Bernardinuose perskaičiau apie internetinį Sinonimų žodyną. Kaip seniai tokio reikėjo! Mylinčio savo kalbą žmogaus akyse tai juk pirmutinis darbas! Krapščiau akis iš nuostabos, kad kalbininkai pagaliau perkėlė Antano Lyberio Sinonimų žodyną, kurį turėjo gal tik mano senelis, į internetą.

Paaiškėjo, kad jaunas entuziastas Gajus Kuizinas šį darbą padarė pats.

Gėda, kalbininkai, kad šitaip nemylite mūsų kalbos.

~~~

Priedas. Susirašinėjimas su VLKK dėl kabučių vartosenos.

Nuo: VLKK Konsultacijos <konsultacijos@vlkk.lt> 2011 m. balandis 4 d. 08:59
Kam: Jonui

Laba diena.

2011-04-03 23:15:53 svetainėje www.vlkk.lt pateikėte klausimą:
Laba diena, norėjau pasiteirauti, kodėl lietuviškos kabutės rašomos „“, o ne, pavyzdžiui, ""? Jei tai tiesiog tradicija, galbūt vertėtų svarstyti abiejų variantų įteisinimą? Tokį siūlymą grindžiu tuo, jog dauguma kompiuterio vartotojų angliškąsias kabutes laiko patogesnėmis. Tiesą sakant, dauguma turbūt nė nežino, kaip surinkti lietuviškąsias. O juk įteisinę abu variantus nieko neprarastume.

Iš anksto dėkoju už atsakymą.
Jonas

Pirmiausia prašom žvilgtelti į Konsultacijų banką.

Žr. konsultaciją:

http://www.vlkk.lt/lit/3761

Su pagarba
Kalbos konsultantai

El. konsultacijos, žr. http://www.vlkk.lt/konsultacijos
Konsultacijos telefonu (8 5) 272 4520 (8.30–12.30 val.)

Valstybinė lietuvių kalbos komisija
Žvejų g. 14A, 09310 Vilnius

Nuo: Jonas, 2011 m. balandis 4 d. 09:26
Kam: VLKK Konsultacijos <konsultacijos@vlkk.lt>

Laba diena,

dėkoju už greitą atsakymą. Jūsų pateiktą nuorodą jau buvau skaitęs, tačiau joje neatsakoma į mano pateikiamą klausimą: ne kaip surinkti lietuviškas kabutes (tai aš jau žinojau), bet kodėl jos tokios ir ar nevertėtų įteisinti kelių variantų dėl mano laiške pateikiamų priežasčių.

Iš anksto dėkoju už atsakymą.

Jonas

Nuo: VLKK konsultantai <konsultacijos@vlkk.lt> 2011 m. balandis 4 d. 15:34
Kam: Jonui

Laba diena,
savo lietuviškas kabutes vartojame jau seniai, turime tradiciją, dabar jau ir klaviatūros (lietuviškos) leidžia greitai ir patogiai jas surinkti, taigi svarstyti keisti tradiciją kol kas nesirengiama.
Pagarbiai
VLKK konsultantai

Nuo: Jonas, 2011 m. balandis 5 d. 00:27
Kam: VLKK konsultantai <konsultacijos@vlkk.lt>

Laba diena,

norėčiau dar perklausti. Suprantu, kad svarbu išlaikyti tęstinumą, todėl lietuviškų kabučių keisti nesiūlau. Tačiau galbūt būtų įmanoma skyrybos taisykles papildyti angliškomis kabutėmis? (Žinoma, su sąlyga, kad tekste išlaikomas kabučių nuoseklumas — jei jau rašai su angliškomis, lietuviškų neįpainiok, ir atvirkščiai.) Precedentas kelių alternatyvų įteisinimui yra: pavyzdžiui, moterys gali turėti tiek tradicines pavardes, tiek sutrumpintos formos.

Ačiū,
Jonas

Nuo: Jonas, 2011 m. balandis 13 d. 23:57
Kam: VLKK konsultantai <konsultacijos@vlkk.lt>

Laba diena,

jau ilgiau kaip savaitę negaunu atsakymo į savo užklausą — gal kur pradingo? Todėl pakartoju savo klausimą bei žemiau pateikiu susirašinėjimo istoriją.

Klausimas: Ar būtų galima papildyti skyrybos taisykles angliškomis kabutėmis? (Pabrėžiu papildyti, nes ankstesniuose laiškuose būta nesusipratimų šiuo klausimu.) Precedentas tokiam kelių alternatyvų įteisinimui yra: pavyzdžiui, dvejopas moterų pavardžių rašymas. Jeigu neketinama tokio papildymo svarstyti, norėčiau sužinoti tokio sprendimo motyvus.

Dėkoju už atsakymą.
Jonas Kubilius

Nuo: VLKK konsultantai <konsultacijos@vlkk.lt> 2011 m. balandis 14 d. 16:09
Kam: Jonui

Laba diena,
tikrai neketinama tokio papildymo svarstyti, technologijos taikomos prie kalbos, o ne atvirkščiai.
Pagarbiai
VLKK konsultantai

Vizijos, strategijos, pareiškimai… Maištautoju būti lengva. Kiekvienas paauglys sugeba. Lengva vaikščioti pilna galva didžiausių siekių. Ir labai labai nelengva prisėsti, gerokai padirbėti ir realiai ką nors, nors truputėlį, įgyvendinti. Kad ir neoriginalaus. Tas procesas nuobodus ir nedėkingas. Nutylima, nemąstoma, kiek daug tokių mąstytojų sudegė su savo idėjomis, kiek daug jų pralaimėjo dėl savo užsispyrimo, siauro požiūrio. Kitiems galbūt tiesiog nepasisekė. Galop ir ne visos kitokios idėjos yra geros idėjos.

Išsikelti tikslus ir švęsti jų įgyvendinimą — štai ką mes mėgstame. Mėgstame didingus momentus. O kad dirbti reikia, ar kas pasako? Ar filmuose parodo? Tačiau ir Facebooko Like spaudinėjimas turi turėti pasekmes. Antraip mes melagiai.

Šiame kviestinių paskaitų Vilniaus universiteto Filosofijos fakultete sezone nutariau išbandyti sugrupuoti studentus po kokius keturis-penkis ir paskaitos metu pamėtyti klausimų, į kuriuos kiekviena grupelė turėtų per porą minučių individualiai atsakyti. Idėja akivaizdi: kai duodi žmogui pačiam galvoti, mokymasis kur kas efektyvesnis.

Pasirodo, dviračio neišradau. Tiesą sakant, nesugebėjau prisiminti, kad tokios idėjos atėjo iš fizikos Nobelio premijos laureato Carl Wieman paskaitos (kurią krupščiai reziumavau jonaskubilius.mp, bet nuorodą turiu tik netiesioginę). Carl Wieman yra užsibrėžęs tyrimais parodyti kitokio mokymo naudą ir šiandien žurnale Science paskelbė puikių rezultatų: jo siūlomi metodai dvigubai pagerino fizikos studentų rezultatus testuose (lyginant su gerai kontroliuota kontroline grupe, aišku).

Metodas:

1. Liepti pasiruošti paskaitai.
2. Prieš paskaitą internetu atlikti trumpą žinių pa(si)tikrinimą.
3. Paskaitos pradžioje suskirstyti studentus poromis ir kartoti maždaug tokią procedūrą:

• Užduoti klausimą ir liepti diskutuojant su partneriu ir/ar kitais studentais per kelias minutes atsakyti (naudojant clicker, o kartais raštu).
• Aptarti atsakymus ir diskusijų metu kilusius klausimus.

Nėra jokio formalaus dėstytojavimo! Yra tik studentų darbas tarpusavyje. O kai pats turi pasiruošt paskaitai, išmąstyt atsakymą, paaiškint kitam ir dar įtikint, išmoksti nepalyginamai daugiau nei jaukiai snausdamas auditorijos kamputyje. Šis metodas tinka didelėms auditorijoms ir gal net nemotyvuotiems studentams (studentai gavo tik 3% priedo prie galutinio pažymio už atsakinėjimą). Ir, svarbiausia, nėra taip sunku būtent taip ir pradėti dėstyti. Kad jau ir nuo kito semestro…

In 1967, American consumers were introduced to the new, must have item for their kitchens: the microwave oven. Looking just at the specs, a microwave didn’t make sense to many. Surely it won’t work quite like an oven, or quite like a stove. It’s like something in the middle. How could we need that?

And then customers bought them, took them home, and something special happened. The microwave didn’t have to be a regular oven or stove; it was a wholely new category of cooking device that made cooking accessible to even the least talented guy on earth.

Ask anyone who is not a nerd or a computer hobbyist and they will tell you that they hate them with the same passion they love their iPhones and iPads. The answer is (…) that anyone [is] able to grab it, and start playing with it right away, without any training whatsoever. They realized that reading eBooks or browsing the internet from their couch was nice on a tablet. They found things they would have never thought to do on a computer were fun and simple. [An iPad is] a good way to consume content, like web pages, books and Netflix movies. (…) [N]ow instead of waiting for your computer to boot, you can read the news, type a short document, and get on with your day all in the time your aging desktop takes to boot.

We are witnessing the beginning of a new computing era, after the punch cards, the mainframe, the command line PC and the mouse with its graphical user interface.

kompiliacija iš Jesus Diaz. Why Photoshop for iPad Marks the End of the Desktop Computing Era | Gizmodo, Jesus Diaz. The Apple Tablet Interface Must Be Like This | Gizmodo ir Matthew Guay. iPad: The Microwave Oven of Computing | Techinch, kaip Kevin Kelly networked books iliustracija (dar vienas mano nušvitimas)

O šį rytą pabudau suvokęs, kam reikalingas Twitteris. Penkeri metai, bet suvokiau. Twitteris yra išskirtinai kūrėjų įrankis — žmonių, kurie daro ką nors toliau savo nosies: kuria menus, dėsto, organizuoja, mąsto. Jiems Twitteris yra real-time būdas pasiekti toliau savo nosies, tiksliau, pasiekti savo žiūrovą.

Tai, ką vos prieš savaitę pradėjau kaip Idėjų debesėlį, ir yra Twitterio formatas, tik įgyvendintas gremėzdiškai, brute-force apeinant WordPress.com apribojimus. Tos pačios mažos idėjos iš didelio pasaulio — tik įkalintos WordPress, be real-time galimybės pasiekti savo žiūrovą. Štai ką suvokiau šį rytą.

Todėl Idėjų debesėlis išsikelia į @qbilius. (Ir, žinoma, viskas automatiškai keliaus į jonaskubilius.mp ir Facebooką.)

O juodraščiuose jų 53. Ir kai kurie jų ten jau ilgiau kaip metai.

Laikausi požiūrio, kad tinklaraščių nereikia teršti kasdienos pirstelėjimais ir Facebooko like lygio nuorodomis. Stengiuosi išspausti esmę ir prasmę iš to, kas patenka į mano akiratį.  Bet idėjos eina kasdien ir negali laukti, kol teiksiuos jas sugromuliuoti. Todėl dabar šone  yra Idėjų debesėlis, į kurį dedu tas ką tik aptiktas idėjas. Kad nebūtų atotrūkio.

Kartais tas debesėlis pavirs į įrašą su trumpu paaiškinimu, kuo idėja svarbi.

Instrukcija Kukučiui, paleistam iš daboklės

a) negalvojant
galvoti
ko nereikia
galvoti

b) nematant
matyti
ko nereikia
matyti

c) nesuprantant
suprasti
ko nereikia
suprasti

Marcelijus Martinaitis. Kukučio baladės: Eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1977. (iš tekstai.lt per racas.lt)

Aplinkos apsaugos ministerija informuoja: Gamtoje nėra drabužius dėvinčių gyvūnėlių.

Tačiau taisyklės yra kažkieno išgalvotas „geriausias“ būdas, kaip kažką reikia daryti. Bet kas tinka visiems, tas netinka niekam. Taisyklės yra pernelyg paprastos, kad sugebėtų pakankamai tiksliai aprėpti tokį platų dalyką kaip žmogus.

Visų pasaulio problemų šaltinis yra žmonės, kurie laikosi taisyklių paraidžiui. Žmonės, kurie neturi fantazijos ir nesugeba improvizuoti, ir apskritai nesugeba vadovautis savo galva. Ne nusikaltėliai, magnatai ar politikai, kurių visuomet buvo mažuma, ne prasigėrę ar žemiau skurdo ribos, bet visa ta vidutinė klasė, kuri nekvescionuodama paklūsta kažkieno nuomonei ir savo neveiksnumu leidžia tai nuomonei tarpti. Žmonės, nugręžiantys akis autobuse nuo garsiai muziką grojančių paauglių. Žmonės, leidžiantys sau kurti destruktyvių partijų reklamines kampanijas. Žmonės, neturintys orumo.

Dvyniai

Dvilypė natūra, patraukli linksmumu, atstumianti cinizmu ir irzlumu.
Didesnę gyvenimo dalį Dvyniai mokosi, pasisemdami iš to naudos. Imlūs naujovėms. Gyvenimas jiems retai būna nuobodus ir tuščias. Kaip oro jiems reikia įvairovės, neištveria sustabarėjimo.
Turi oratoriaus talentą, nemėgsta vienpusiškų ir paprastų, lėtai mąstančių žmonių. Mėgsta aukštuomenę.
Nuostabiai sugeba keisti savo požiūrį ir elgesį, priklausomai nuo noro ir aplinkybių.
Draugams Dvyniai – mįslė. Jie lengvai užmezga draugystę, tačiau neilgam. Atranda daug trūkumų savo artimųjų tarpe ir, jeigu tie kuo nors jam netinka, nesvyruodami nutraukia su jais ryšius.

iš Burtai, sapnai, papročiai, horoskopai: nori – tikėk, nori – ne / sud. Dalia Montvilienė. Vilnius: Asveja, 1997.

Tai buvo turbūt pirmas rimtas mano susidūrimas su astrologija, todėl šis aprašymas paliko didžiulį įspūdį ir dvejonę: bet juk aš absoliučiai jo neatitinku! Buvau labai tylus, drovus ir uždaras vaikis. Bėgant metams visa tai pamiršau, o tuo tarpu kuo virtau…

• … savęs apibūdinimas 2003 m.: „Stūkso dvi uolos. Lieptas?“
• … Žmogaus gyvenimo tikslas (ką reiškia tapti žmogumi)
• … diplomai iš keturių sričių respublikinių ir dviejų tarptautinių olimpiadų, matematikos ir fizikos bakalaurai su teatro minor, dirbtinio intelekto magistras ir psichologijos daktaras (būsimasis)
• … ir taip toliau apie iškalbą, lankstumą, draugystes…

Ką dabar sakyti: pranašystė pasitvirtino ar pranašystė suformavo mane?

Papildymas (2011-01-17): O, velnias, aš juk Jautis. Ir pataikyk tu man tokią istorinę akimirką apie astrologiją parašyt!