Bevertė literatūra

Posted on 2009-02-21


Rimantas Kmita reaguoja į Simono Bartkaus (ir A. Ramanausko-Greitai) nuomonę, kad lietuvių literatūra bevertė. Įdomiausius teiginius išrinkau čia. Bet iš tiesų įdomiausia gerai, tvirtai parašytas tekstas.

Apie literatūros dėstymą mokyklose:

(…) literatūros dėstymo ir vertinimo metodika vaikosi idée fixe sukurti objektyvią interpretaciją, vienaprasmį teksto suvokimą, orvelišką naujakalbę, be jokių dviprasmybių galimybių. Tokia humanitarinė matematika.

G. Beresnevičiaus „pižono“ apibrėžimas:

Pinigų turinti infantili asmenybė, kurios dėmesį traukia viskas, kas kruvina, skanu, juda, striksi, dainuoja, ir svarbiausia – PAL sistemoje, arba yra labai ir specialiai spalvota.

Atsakas į amžiną priekaištą menui kūriniams (ypač šiuolaikiniams), kad „nieko aš čia nesuprantu, nesąmonė čia“ (ergo, ne menas):

(…) eiliniams nereikia lavintis, jiems atrodo, kad jų skonis, jų mąstymas yra konstanta, kurios nevalia kvestionuoti.

Tomo Venclovos atsakymas, kodėl pažinti savo literatūrą reikia:

(…) ji [poezija] visada unikali, augte suaugusi su kalba ir tautos istoriniu patyrimu. Kiekviena tauta ją pati susikuria, kad savaip pasakytų tai, kas tautai reikšminga.

Vinco Mykolaičio-Putino atsakymas, kodėl pažinti savo literatūrą reikia:

Sunku suprasti, kad veikliam gyvam savo tautos ir visuomenės nariui, ne šiaudadūšiui, bet nuoširdžiam, sąmoningam patriotui būtų neįdomu tai, kas kuriama savoj raštijoj, kokios joj problemos keliamos, kaip jos nušviečiamos, žodžiu, kas ir kaip rašoma, kieno ir kada rašoma.

citatos iš Rimantas Kmita. Chamai, išsijunkit CAPS LOCK | Kulturpolis.lt

Advertisements
Posted in: citatos, gReader, menas