Dūsavimas

Posted on 2009-03-23


R. Rakauskas aptaria Algimanto ir Mindaugo Černiauskų nuotraukų albumą „Fotografija. I knyga“. Prie portretų dažnai pateikiami ir tų žmonių žodžiai. Rakauskas cituoja Černiauskų močiutės Agotos Micienės dūsavimą:

Kiek žiūriu atgalios, tiek verkiu… Tik pagalvok, du karai, pokaris. Tik ištekėjau – pirmas karas. Paėmė Igną „Za Rasieju matušku, da za Caria batiušku…“ Grįžo vokiečių dujom nuodytas, kulkom vagotas, šobliom kapotas. Georgijaus kryžium už pulko vėliavos išgelbėjimą apdovanotas. Jau, sakė daktarai, neilgai gyvens… Pragyveno ir daktarus. Atsigavo ant gimtosios žemelės, atgijo. Keturis vaikus užgyvenom… Bet baisiausia ir sunkiausia – pokaris… Niekas neapsakys, niekas neaprašys… Žiūrėjau į vaikus ir anūkus – meldžiausi: „Vaikeliai jūs mano, vaikeliai, o kad galėčiau jus paverst vabalėliais, užarčiau juodon žemelėn, kad niekas jūsų nei dieną, nei naktį rast negalėtų…“ Dieve, Dieve, negi Tu esi… Už kokias nuodėmes mus taip baudi?

iš Romualdas Rakauskas. Fo­to­vi(t)ra­žai: Tik­ro­ve ga­ruo­jan­čios gy­ve­ni­mo rie­kės | Bernardinai.lt

Reklama
Posted in: citatos, gReader