Paskutinė Dievo žinia Jo tvarinijai

Posted on 2009-08-02


Fantastikos jau nebemėgstu, bet Douglas Adams „Keliautojo kosmostopu vadovas po galaktiką“ („Eridanas“, 2000, t. 176, vertė Vida Brazauskienė) perskaičiau, tikėdamasis kokybiško išsityčiojimo iš žanrą užpildžiusių nieko vertų fantastinių skaitalų nuobodžiaujantiems namų šeimininkams (kitas į juos orientuotas žanras yra detektyviniai romanai).

Douglas Adams tai atlieka neblogai, tačiau įdomiau ne tai. „Vadovas“ yra mokslinės fantastikos komedija, kuri, kaip ir bet kuri kita komedija, yra vykusi tik dėl to, kad retsykiais atspindi mus pačius. Šituos realybės atspindžius verta susirinkti ir įsigilinti. (Žymųjį atsakymą „Keturiasdešimt du“ praleisiu, bet galite pažiūrėti ankstesniame mano įraše.)

Praradimo skausmas

Žemė.

Jos vaizdiniai įkyriai plaukiojo šleikštulio apsėstomis Arturo smegenimis. Jo vaizduotė jokiu būdu neįstengė aprėpti suvokimo, kad Žemės visai nebeliko – šito tiesiog per daug. Jis mėgino jausmus, galvodamas, kad nebėra tėvų ir sesers. Jokio atsako. Jis prisiminė visus artimus žmones. Jokio atsako.Tada pagalvojo apie visiškai nepažįstamą žmogų, už kurio prieš dvi dienas stodėjo eilėje parduotuvėje – ir staiga nutvilkė skausmas: parduotuvės nebėra, eilių nebėra. Nebėra Nelsono Kolonos! Nebėra Nelsono Kolonos – ir nekils triukšmas, nes nebeliko kam triukšmauti. Nuo šiol Nelsono Kolona išliko tik Arturo galvoje. Anglija išliko tik jo galvoje – jo, įstrigusio čia, šitame priplėskusiame, dvokiančiame, šarvuotame žvaigždėlaivyje. Arturą užplūdo klaustrofobijos banga.

Anglijos nebėra. Šitai jis įsisąmonino – kažkaip įsisąmonino. Pabandė iš naujo. Pagalvojo: nebėra Amerikos. Šito suvokti nepavyko. Jis nusprendė vėl pradėti nuo smulkesnių dalykų. Nebėra Niujorko. Jokio atsako. Arturas ir šiaip netikėjo, kad Niujorkas yra. Doleris, pagalvojo jis, smuko amžiams. Dabar jau kažkas virptelėjo. Visut visutėliai Bogarto filmai sunaikinti, pasakė jis sau – ir pasijuto žiauriai sukrėstas. Makdonaldai, pagalvojo jis. Daugiau niekada nebebus tokio dalyko, kaip Makdonaldo mėsainis.

Arturas apalpo. (p. 44)

Mokslas

Faktiškai planetoje tik vienos rūšies gyvūnai išmintimi pranoko delfinus; ir jie didžiumą laiko praleisdavo psichotyrinėjimų laboratorijose, sukdami ratus bei atlikinėdami siaubingai puikius ir subtilius žmogaus tyrinėjimus. (p. 102)

Pagrindiniam veikėjui Arturui nusistebėjus, kad pelės galėtų būti protingos, jam atsakoma:

Kaip puikiai nuslėpta tikroji prigimtis, ir kaip puikiai manipuliuota jūsų mąstymu! Staiga nubėgti ne tuo labirinto takeliu, suėsti ne tą sūrio gabalėlį, netikėtai nukaišti nuo daugybinių auglių – kada viskas kruopščiai apskaičiuojama, bendras efektas milžiniškas. (p. 107)

Civilizacijos raida

„Kiekvienos žymesnės Galaktinės civilizacijos istorija paprastai praeina tris atskiras, skirtingas fazes, būtent: Išgyvenimo, Klausinėjimo ir Įmantrumo, kitaip dar vadinamas Kaip, Kodėl ir Kur fazėmis.

Pavyzdžiui, pirmąją fazę apibūdina klausimas „Kaip čia pavalgius?“, antrąją – klausimas „Kodėl mes valgome?“, o trečiąją – klausimas „Kur pietausime?““ (p. 136)

„Eridano“ leidime yra ir dar vienas romanas iš „Vadovo“ serijos, „Sudie, ir ačiū už žuvis“ (delfinų atsisveikinimo žodžiai, paliekant Žemę prieš jos sunaikinimą). Dar kelios citatos:

Kodėl sveikas protas egzistuoja ir yra reikalingas

Žioplelis Sveikaprotis pastatė išvirkščią namą, kurio išorinės sienos buvo tarsi vidinės – visi baldai, visi daiktai lauke, o vidinės sienos atribojo mažą žemės lopinėlį su vaizdu į Ramųjį vandenyną. Žioplelį Sveikaprotį pastatyti šį aptvarą Beprotnamiui paskatino vienas užrašas:

Būtent tie žodžiai galiausiai privertė mane tapti atsiskyrėliu, koks pasidariau dabar. Viskas įvyko gana netikėtai. Perskaičiau tuos žodžius ir supratau, ką turiu daryti.

Užrašas skelbė:

„Suimkite pagaliuką maždaug per vidurį. Sudrėkinkite seilėmis smailąjį galą. Įkiškite į tarpudantį, bukuoju galu arčiau dantenų. Krapštykite švelniai judindami gilyn ir atgal.“

– Man pasirodė,– pasakė Žioplelis Sveikaprotis,– kad bet kokia civilizacija, kuri nukvako tiek, jog jau būtini išsamūs nurodymai apie dantų krapštukų vartojimą – tikrai nebe tokia civilizacija, kokioje aš galėčiau gyventi ir neprarasti sveiko proto. (p. 242)

Galiausiai viena geriausių romano frazių:

Paskutinė Dievo žinia Jo tvarinijai

Atsiprašome už nepatogumus. (~p. 265-6)

Reklama
Posted in: .mp, citatos