Kūrybos principai. Pirmas: nuostaba

Posted on 2009-11-10


Apibrėžimas. Nuostaba vadinamas neatitikimas tarp spėjimo, remiantis turima informacija (predictive model), ir tikrojo rezultato (actual outcome). Nuostaba yra tuo didesnė, kuo didesnis šis neatitikimas.

Remiantis šiuo apibrėžimu, emocinis atsakas (liūdesys, pasibjaurėjimas, katarsis) laikomas nuostaba. Pabrėšiu, kad spėjimu laikau kiekvieną mūsų smegenų bandymą susisteminti turimą informaciją. Smegenys būtent tuo ir užsiima (visą laiką) – modelių kūrimais. Matydami autobusą judant tam tikru greičiu, mes automatiškai įvertiname, ar pakaks laiko pereiti per gatvę (spėjimo sukūrimas) ir labai nustebtume, jei vertinimas neatitiktų tikrovės (autobusas mus partrenkė).

Pirmasis kūrybos principas. Kūrinys turi kelti nuostabą, skatindamas peržiūrėti pirmines prielaidas ir nustatyti, kodėl spėjimas buvo klaidingas. Jei naujai suformuotos prielaidos numato tiksliau daugiau nei buvusiosios, kūrinys laikomas vertingu, o jo vertė tuo didesnė, kuo patikslinimas efektyvesnis.

Pirmasis kūrybos principas paaiškina, kodėl daugybė menininkų išbando įvairias kūrybos formas, medijas, temas (tai toliau vadinu „terpe“). Neretai imamasi dirbti naujai, netikėtai: tapyti ant sienų, tuštintis parodų salėje ir pan. Tai vadinama „tyrimais“, nes menininkas bando įvaldyti naują terpę savo poreikiams. Įvaldymas yra gebėjimas kurti taip, kad kūrinys atskleistų „kažką giliau“. Pasak Pirmojo kūrybos principo, tai reiškia, jog menininkas tampa pajėgus naujos terpės keliamą nuostabą išnaudoti žiūrovo nuostatų performavimui, išplėtimui.

Įdomu ir tai, kad viena iš šio principo išvadų yra ta, kad kūrinio vertė yra reliatyvus dydis, priklausantis nuo jo įtakos konkrečiam žiūrovui. Todėl, pavyzdžiui, Džonatanas Livingstonas Žuvėdra arba Alchemikas kai kam (ypač paaugliams) tampa esmine gyvenimo knyga, nors apskritai tai nėra ypač vertingos knygos. (Praktikoje vertingais vadiname kūrinius, kurie išprususiam žmogui (paprastai kritikui) atveria naujus pažinimo barus. Toks apibrėžimas suprantamas, nes kuo labiau esi išprusęs, tuo sunkiau augti, todėl tie kūrėjai, kurie sugeba užaugti daugiau, yra vertingi.)

Šis principas taip pat svarbus dėl dviejų dalykų: kaip gairė kūrėjui ir kaip suteikiantis objektyvesnius kriterijus vertinant meno kūrinį. Kūrėjas turėtų siekti stebinti ir taip gilinti mūsų pažinimą, o mes turėtume vertinti tas jo pastangas.

Pirmasis kūrybos principas taip pat paaiškina, kodėl ne kiekvienas pašikimas yra menas: būtina sąlyga yra prielaidų perfomavimas į gilesnes. Kaip sakoma, šiais laikais sunku jau kuo benustebinti, todėl normų laužymais tokias primityviais metodais neturi jokio tikslo. Žiūrovas nieko nepasimoko. Bet gal prieš trisdešimt keturiasdešimt metų tai būtų buvęs didelis įvykis, nes žiūrovas būtų kvestionavęs tokio kūrinio prasmę. Tuo požiūriu, Krantinės arka išnaudojo Pirmąjį kūrybos principą labai vykusiai, bent truputėlį praplėsdama daugelio požiūrį į meną.

Pirmasis kūrybos principas taip pat sėkmingai atskleidžia dalį mano kompozicijos misBellona sėkmingumą. Įprasti objektai yra naudojami ne pagal paskirtį, aktorius taip pat elgiasi kitaip, nei įprasta žmogui. Šis neatitikimas kelia klausimą, kodėl taip yra, ir verčia žiūrovą pamąstyti daugiau. Žinoma, misBellona nekalba apie kažkokius gilesnius dalykus, todėl to pamąstymo vertė nedidelė ir pati kompozicija nėra kažkas nerealaus.

Iš kitos pusės, šiuo principu ne viskas paaiškinama. Kodėl mano veiksmai misBellonoje turi būti tokie, kokie yra, o ne, sakykim, atsitiktiniai? Galbūt reikalinga vidinė struktūra, kuri leistų sukurti modelį? Tai turbūt antrasis kūrybos principas, bet apie tai dar reikia pamąstyti. Koks pasikartojimų tikslas?

Pirmasis kūrybos principas yra būtina, tačiau nepakankama kokybiškos kūrybos sąlyga. Vien tik kokybiškas stebinimas nėra visa meno esmė. Galima pasimokyti ir iš stebinančių dalykų, kurie visai nėra menas. Pavyzdžiui, stebėdamas bomžų gyvenimą, daug sužinosi ir dėl daug ko nustebsi, bet toks stebėjimas nėra laikomas menu. Svarbu ir technika, pataikymas laiku ir vietoje ir kitkas, ko aš kol kas dar nesuvokiau, todėl antrojo kūrybos principo ir nesuformulavau čia. Be to, šis principas nėra labai konkretus: kaip nustebinti, kaip ir kokias prielaidas performuoti – nepasakoma.

Advertisements
Posted in: .mp, duona, menas