Meno paskirtis (2)

Posted on 2010-01-21


(1) Švietimas: ugdyti žmogaus pasaulio suvokimą, skatinant kritinį santykį su savimi ir aplinka. Šis meno paskirties aspektas iš dalies jau buvo apžvelgtas ankstesniame įraše apie kūrybos principus. Jis turbūt atitiktų daugelio meno kritikų požiūrį į meną. Jie nenurimsta, kol nesukuria kokios nors istorijos-teorijos, interpretuojančios kūrinį ir akcentuojančios „žinutę“. Jei „žinutės“ rasti nepavyksta, o pasakymas, kad tikslas buvo „šokiruoti publiką“, pabodęs, toks kūrinys nurašomas. Ypatingai netinka (3) paaiškinimas.

Papildymas (2010-02-02). Švietimas čia taip pat reiškia (sąmoningą ar ne) pomėgių, įpročių, nuostatų formavimą. Kaip kad vaikai mokomi nemeluoti, gerbti vyresnius ir pan., taip ir menas gali formuoti žmogų. Tai ypač svarbu dėl to, kad po mokyklos paprastai nebelieka stiprios žmogų formuojančios rankos. Menas gali atlikti šią funkciją. Ir daugiau: įkvėpti revoliucijai, pasmerkti politiką, pakreipti madas.

(2) Jausmų treniravimas/ugdymas
, ypač siekiant jų neapleisti. Kaip kad fizinės treniruotės reikalingos palaikyti kūno sveikatą, repeticijos – atlikimo kokybę, taip ir menas palaiko žmogaus jutimus aktyvius. Netreniruosi – greitai atbuksi, toks jau standartinis nervų sistemos veikimo būdas. Tačiau vienas iš žmogų išskiriančių bruožų ir yra jausmų sudėtingumas; jaučiame ne tik baimę ir empatiją, bet ir meilę, kančią ir panašiai. Išgyvento jausmo stiprumas tuo didesnis, kuo labiau mes mokame jį įsisavinti – tam ir nuolatinis treniravimasis. Iš to ir paaiškinimas, kodėl ypač šiuolaikinis menas šokiruoja.

(3) Atsipalaidavimas. Iš pažiūros, gal ir ne pats kilniausias tikslas, tačiau sugebėjimas atpalaiduoti kūną ir mintį nėra lengvai pasiekiamas. Tai tarsi meditacijos seansas, po kurio išeini atsišviežinęs. Sveika! Dauguma paprastų žmonių intuityviai turbūt taip žvelgia į meną ir labai nusivilia ar supyksta, jei vietoje to gauna (1).

Reklama
Posted in: .mp, duona, menas