Tarp atsitiktinumo ir likimo

Posted on 2010-02-01


Duncan Watts ir kolegos norėjo išsiaiškinti, nuo ko priklauso muzikos populiarumas. Pavyzdžiui, Andrius Mamontovas populiarus, nes yra talentingas ir kuria kokybišką muziką. Tačiau gali būti ir taip, kad jam tiesiog labai pasisekė – buvo tinkamu metu tinkamoje vietoje, nors yra paprasčiausias vidutiniokas. Jei tik galėtume atsukti istoriją atgal ir pakartoti viską iš naujo, toks atsitiktinumas neturėtų pasikartoti ir galbūt tai Romas Dambrauskas dabar būtų tas mūsų lietuviškos muzikos ąžuolas. Iš kitos pusės, kokybė paprastai nugali. Jeigu galėtume taip istoriją pakartoti daugybę kartų, atsitiktinumai atsisijotų nuo determinuotumų.

Watts su muzika nustatė, kad paprastai atlikėjai tampa populiarūs atsitiktinai, nepriklausomai nuo kuriamos muzikos kokybės. Bet man įstrigo tas jų klausimas: jeigu galėtume istoriją pakartoti iš naujo, kas pasikeistų, o kas išliktų? Kiek aš būčiau toks pat? Kiek iš mano draugų būtų mano draugai, o kiek iš jų dabar yra mano draugai tik dėl to, kad jau mes daug metų pažįstami ir pratę vieni prie kitų? O ta mano gyvenimo meilė – kiek ji gyvenimo, o kiek „taip jau nutiko“ meilė? Arba pagal Nassem Talib: kiek iš tų Wall Street milijonierių tai pasiekė dėl gebėjimų, o kiek – dėl to, kad sekėsi biržos loterijoje? Čia panašu į neseną pavyzdį, kur cirko beždžionė patrigubino akcijų portfelio vertę.

***
Taip ilgiau pamąsčius, įvykiai gyvenime turėtų daug dažniau būti aiškinami atsitiktinumu ir sėkme/nesėkme, o ne kažkokiu mistiniu „taip buvo lemta“ arba „čia mano kaltė“. Ir tada baigti dėl visko taip jaudintis. Pavogtas dviratis, loterijoje laimėtas namas, sėkminga karjera (neretai), autoavarijoje žuvęs tavo vaikas – visa tai dideli, makabriški atsitiktinumai, už kuriuos tu nesi atsakingas, tad ir džiaugsmas ar sielvartas turėtų būti toks paviršutiniškas. Ir baigti tikėtis „sėkmės istorijų“: išgarsėti per vieną naktį, rasti idealų partnerį, išlošti milijoną. Įprastas gyvenimas yra vidutiniškumų virtinė; to tikintis ir reikia gyventi. O tada atsitiktinumui – leisti atsitikti, atsitikus – priimti jį visa širdimi.

Bet žmogaus jau toks būdas, kad visada norisi rasti kaltą, nes viską norisi suvesti į paaiškinimą, juoda-balta, į vientisą istoriją ir moralą.

(Už šio įrašo minčių patikimumą negaliu laiduoti. Kol kas tai sunkiai sekasi suderinti su anksčiau išsakytomis mintimis ir pasaulėžiūra, išdėstyta About Me skyrelyje. Man nėra aišku, kur ta riba tarp atsitiktinumo ir likimo. Egzamino išlaikymas, išmokus dalyką, nėra sėkmės reikalas. Kiek tą savo sėkmę mes galime kontroliuoti?)

Reklama
Posted in: .mp, citatos, mėsa