Man on the Moon

Posted on 2010-03-30


Milošo Formano filmas Man on the Moon (1999) apie JAV komiką Andy Kaufman prasideda scena, kur tuo metu dar nežinomas Andy Kaufmanas po eilinio apgailėtinai nejuokingo pasirodymo išmetamas iš darbo. Akivaizdu, jog jis tėra paplaukęs nevykėlis, kuriam paprasčiausiai neduota būti komiku. Bosas dar geranoriškai pataria bandyti juokauti apie eismo kamščius ir šeimyninius santykius, nes tai žmonėms patinka. Kaufmanas nepasiduoda ir kitoje scenoje matome jo mėginimą (žiūrėti visą!):

Ties 4:15 aš apšalau. Netikėtai radau atsakymą visiems tiems, kuriems mano juokai, mano būdas ir elgesys atrodo keisti.

Kartais vaikystėje pavadindavo mane „iš mėnulio“, nes, būdavo, paskęstu mintyse arba kalbu neužsičiaupdamas kažkokias fantazijas. Užaugus toks atotrūkis nuo pasaulio niekur neišnyko, tik įgavo naujų formų. Natūralu, jog pernelyg nevertinant realaus pasaulio, keistai atrodo žmonių rimtumas ir kyla nenumaldomas noras pasityčioti: žmonės, juk ne viskas, kas materialu, būtinai yra svarbu, rimta ir vertinga! Ironija, paplaukimas ir kiauliškas realybės simuliavimas pažįstama visiems, kas yra mane sutikę.

Man tai – tik juokai ir išsidirbinėjimas be jokių piktų užmačių. Deja, kaip ir filme nutinka Kaufmanui, tokie pokštai neretai lieka nesuprasti ir net įsiutina žmones. Kartais įskaudina, nors visai to nenorėjai. Rezultatas – aklina vienatvė. Atrodytų akivaizdu, kad toks pokštininkas greitai pajustų izoliaciją ir bandytų taisytis. Tik ne Kaufmanas. Jam pasaulis tėra iliuzija ir nustoti žaidęs jis neketina už jokią kainą. „Andy, you have to look inside and ask this question: who are you trying to entertain – the audience or yourself?“ – klausia jo vadybininkas George Shapiro. Turbūt aišku, kodėl nenustoja.

Kaufmanas išlaiko savo stilių stebinti ir apgaudinėti per visą filmą. Bet nuostabiausia tai, kad apgaunami ne tiek kiti filmo veikėjai, kiek pats filmo žiūrovas, kaip kad ir čia įdėtame klipe. Iš tikrųjų pajunti, ką reiškia Kaufmano stiliaus pokštas. Ir kad ir kiek kartų incidentai su Kaufmanu pasirodytų besą surežisuoti, kaskart vėl juo patikiu ir vėl lieku apgautas. Čia jau aplodismentai scenaristams.

Iki pat ankstyvos mirties, Kaufmanas išdarinėja nerealius cirkus ir taip, manau, įsitvirtina kaip išskirtinis komikas, vertinamas dabar labiau, nei kai buvo gyvas. Aha, tai žmonės pagaliau pagavo kampą, kas jis per vienas, ir gali kvatoti, patogiai įsitaisę savo foteliuose, nors prieš tai virė pykčiu jį smerkdami. Žmogaus natūra! Pirma išvadina durniumi, paskui jau kultine asmenybe.

Tai jau ne pirmas kartas paskutiniu metu, kai į rankas papuola tarsi man skirtas skatinimas nepasiduoti „standartiniam“ gyvenimo būdui, elgtis taip, kaip patinka. Šito kaina didžiulė; tad metai eina ir prisitaikymas prie visuomenės stiprėja. Mano pasirinkimas – suderinti abu. Matysim, ar įmanoma.

Reklama
Posted in: menas, mėsa