Kodėl būti mokslininku

Posted on 2010-04-09


Technologinė pažanga pamažu keičia mūsų veiklos barus. Prieš keletą šimtų metų buvo normalu pačiam siūtis drabužius ir arti žemę. Paskui atsirado fabrikai ir traktoriai ir tokio aklo fizinio darbo sumažėjo. Tada visi perėjo į aptarnavimo sferą, kur užduotims atlikti reikėjo minimalių protinių gabumų. Mašininkės perspausdindavo tekstus, gręžėjai gręždavo skyles. Visa tai vėl pamažu išstumiama, nes mašinos sugeba vis daugiau. Kokia nesąmonė būtų perrinkti tekstus, jei kompiuteris gali pats atpažinti raides ir žodžius.

Tokiu būdu vis mažiau žmonių reikia paprastesnėms užduotims atlikti ir vis daugiau reikalauja žiaurių protinių gabumų, nes mašinos šiais laikais gali nemažai. Ar gali žmogus jaustis saugus, jeigu sugeba būti tik kasininku? Metai kiti ir, taupydamos lėšas, parduotuvės pakeis juos automatais. (Visa laimė, Lietuvoje kasininkai su aukštuoju.) Reikia būti nepakeičiamam, tokiam, kuriam mašina dar ilgai neprilygs. Stebint mašinų tobulėjimo tendencijas, joms geriau sekasi atlikti darbus su apčiuopiamais dalykais, todėl tvirčiausios žmogaus pozicijos ten, kur tos materijos mažai,– santykiuose. Darbas su žmonėmis dar ilgai išliks žmonių prerogatyva. Tad perspektyvu būti verslininku, vadybininku, politiku, menininku, ar mokytoju:

O jei dievulis nedavė liežuvio? Nereikia nusiminti – kas gi kitas, jei ne apsikuitęs pusprotis introvertas mokslininkas, laiko ranką ant to kranelio, reguliuojančio mašinų protą…

Reklama
Posted in: mėsa