Sąmonė:Neuronai ~ Temperatūra:Molekulės

Posted on 2010-04-13


Jau kuris laikas bandau atrasti gerą analogiją sąmonės atsiradimui smegenyse. Gebėjimas pažvelgti į save (kaip kad sąmonę apibrėšime šičia) yra kažkas fundamentaliai skirtingo nuo paprastos nemąstančios būties, kuria pasižymi akmuo, voras ir turbūt žuvis. Būtent dėl to, mano nuomone, žuvį nesunku įsivaizduoti kaip gudriai sudėtą mašiną, o žmogaus – ne.

Kadangi sąmonės atsiradimą taip sunku suvokti, natūralus yra noras viską aiškinti žmogaus išskirtinumu/dieviškuoju pradu. Tačiau tai, kad sąmonė nėra intuityvus reiškinys, nereiškia, kad ji negalėtų tiesiog atsirasti savaime. Parodymui, kad tai yra įmanoma, ir ieškau analogijos.

Skaitau dabar Jaegwon Kim straipsnį The Mind-Body Problem after Fifty Years, kuriame jis diskutuoja apie sąmonės filosofijos raidą pastaraisiais metais. Kim rašo (mano paryškinimas):

What has replaced this picture of a [Cartesian] dichotomized world is the familiar multi-layerer model that views the world as stratified into different ‘levels’, ‘orders’ or ‘tiers’, organized in a hierarchical structure. (…)

It is part of this layered conception that at each level there are thought to be properties, activities and functions that make their first appearance at that level.

Kodėl nesimato sąmonės požymių neuronuose ar apskritai niekur kitur, tik žmogaus ir gal dar kelių gyvūnų galvose? Kodėl nėra kaip jos parodyti apčiuopiamai? Nes žiūrime ne tuo masteliu; sąmonė atsiranda ne neuronuose, o aukštesniame sistemos lygmenyje. Tada mano bandymas sugalvoti gerą analogiją:

Ar šiltas atomas? Šilumos sąvoka atominiame lygmenyje tiesiog neegzistuoja. Tačiau buityje šiluma – labai aiškus daiktas. Kažkaip iš tų atomų buvimo kartu atsirado nauja savybė. Taip ir sąmonė atsiranda.

Ir dar daugiau iš to išveda Gary Flake biblijoje The Computational Beauty of Nature (apie kurią dar bus įrašų). Paskirų molekulių judėjimas yra sunkiai aprašomas, jis greičiau stochastinis procesas nekaip determinuotas. Tačiau daugelio molekulių (kaipo visumos) elgseną paprasta aprašyti tiesiog temperatūra ir tūriu. Ši analogija man suteikia vilties, kad mano (ir daugelio kitų) bandymas nagrinėti regos sistemą, sąmonę ir panašius procesus yra pagrįstas ir gali būti vaisingas nesigilinant į paskirų neuronų veikimą, žvelgiant plačiau su fMRI, kur matuojama šimtų tūkstančių neuronų veikla, ar neuroniniais tinklais, kuriuose neuronas suredukuotas į netiesinę funkciją (žiauri abstrakcija).

Tai dabar kai man eilinį sykį prikišinės, kad neišmanau neuronų veikimo, o vaizduoju neuromokslininką, turėsiu, kaip atsikirsti.

Advertisements
Posted in: citatos, mokslas