Think big, but not too big

Posted on 2010-05-07


Mąstant apie esamą situaciją pasaulyje, daugeliui pirma reikia išmokti mąstyti, išmokus – mokytis mąstyti plačiai („think big“). Čia pakalbėsim apie tai, kas nutinka po to.

Supratimas, kad pasaulyje daug problemų, ir noras jas spręsti,– tai „think big“. Nebesėdi savo darželyje, nebedirbi vien dėl atlygio. Imiesi veikti iš esmės. Klausi ne „ko reikia man“, bet – „ko reikia Lietuvai?“, ne „kaip atlikti darbą“, bet – „kokia šito darbo prasmė?“, ne „ką“, bet „kodėl?“. Didelės mintys ir dideli darbai apima vaizduotę ir įkvepia dirbti. Supratimas, kam tai darai, leidžia suformuluoti aiškesnius tikslus ir pasirinkti teisingą kelią. „Think big“ yra galinga nūdienos frazė, auklėjanti žmogų dideliame pasaulyje matyti toliau savo nosies.

Tada imi mąstyti plačiai. Kas nutinka po kurio laiko, po pradinės sėkmės: įklimpsti į nesibaigiančias abejones, ar pasirinkimas buvo pats geriausias, „plačiausias“, o gal reikėtų kitaip tai daryti? arba vis dailini ir gerini tą vieną darbą, kad viskas būtų tobula, viskas preciziška, viskas globalu; arba supranti, kad esminės problemos yra neįveikiamos tavo jėgoms, ir sustoji. Ir taip tupinėdamas nuveiki dešimtkart mažiau nei tas, kuris tept lept darė, bet – padarė.  O tu – ne. Ir viskas.

Kai imiesi galvoti pernelyg plačiai, kai išvis imiesi per daug galvoti, ne į gera. Kažkodėl man niekas to nepasakė.

Tik: kaip žinoti ribą?

Advertisements
Posted in: duona