Kodėl gali ir nepavykti sukurti dirbtinio intelekto

Posted on 2010-05-11


Proto filosofijoje iš esmės stumdomasi ties klausimu, Turingo mašina (sk. kompiuteris) gali prilygti žmogui ar ne. Man įstrigo Carol Cleland pozicija:

I provide an analysis of our intuitive concept of a procedure which, unlike Turing’s, is based upon ordinary, everyday procedures such as recipes, directions and methods; I call them “mundane procedures“. I (…) argue that mundane procedures differ from Turing machine procedures in a fundamental way, viz., the former, but not the latter, generate causal processes.

Carol Cleland. Is the Church-Turing thesis true? | Minds and Machines

Kitaip tariant, vien Turingo mašinos nepakaks, nes atliekami skaičiavimai neturi priežastinių ryšių. Išsiliejęs pienas ištepa palaidinę, bet susumuotas vienetas su dvejetu „nepadaro“ trejeto: vienas plius du yra trys. Turingo mašinoje nėra „daiktiškumo“, ji operuoja tik abstrakčiomis sąvokomis ir tuo ji fundamentaliai skiriasi nuo smegenų.

Argumentas man labai nepatiko. Kas yra tas priežastinis ryšys, jei ne fizikinių sąveikų rezultatas? Turingo mašina gali neturėti tų fizikinių sąveikų, bet gali jas simuliuoti. Pieno įsigėrimas į palaidinę yra ne kas kita, kaip riebalų molekulių sąveika su celiuliozės pluoštu. Išmanau šias sąveikas – galiu aprašyti jas algoritmais. Cha!

Išmanau šias sąveikas… Yra tokia Wolperto teorema, teigianti, kad tai neįmanoma. Ir basta Church-Turingui bent jau iš šitos varpinės.

Tai sėdžiu ir viliuosi, kad smegenys suredukuojamos į ką nors paprastesnio. Kad net negalint tiksliai simuliuoti visų priežastinių ryšių, dirbtinės smegenys vis tiek veiks. Because it makes no sense to read a newspaper with a microscope (Valentino Braitenberg).

Reklama
Posted in: citatos, duona