Mokslininkai nebūtinai yra intelektualai

Posted on 2010-08-15


Kad mokslininkai yra intelektualai, yra toks pat pramanas, kaip ir kad kunigai yra padorūs žmonės ir kad menininkais tampama iš pašaukimo. Intelektualą aš suvokiu kaip žmogų, kurio platus ir gilus išprusimas yra to žmogaus esatis, jo gyvenimo būdas. Kaip suformulavo seras Ken Robinson,

If you said to them, “Don’t do this anymore,” they’d wonder what you were talking about. Because it isn’t what they do, it’s who they are. They say, “But this is me, you know. It would be foolish for me to abandon this, because it speaks to my most authentic self.”

Sir Ken Robinson: Bring on the learning revolution! | TED.com (3:43)

Iš pažiūros mokslininkas būtų intelektualo prototipas. Šviesos, tiesos ir gėrio nešėjo, racionalaus mąstymo etalono esatis neabejotinai turinti būti pagrįsta pačiais tvirčiausiais kritinio mąstymo įsitikinimais. Galvoje tada (nepagrįstai) iškyla Niutono, Einšteino portretai.

Dabar apsidairome aplink ir paklausiame, kiek iš mūsų pažįstamų mokslininkų gyvena šiomis vertybėmis, o kiek jų yra tiesiog žmonės, dirbantys savo darbą. Kiek jų apsisukę elgiasi kaip eiliniai mirtingieji, kuriems tas mokslas ir švietimas yra šuns vietoj. Šiais laikais mokslas nėra pateptųjų užsiėmimas, tai tik dar viena karjera su neblogu atlyginimu ir gabalu garbės, jei sekasi, kaip sakė man Vincent Walsh, kuris pats yra mokslininko iš idėjos pavyzdys.

Ir tai turbūt nėra blogai. Reikia kūrėjų, bet reikia ir juodadarbių.

Advertisements
Posted in: citatos, duona, mokslas