Apie banalumą

Posted on 2010-12-01


Gitana Gugevičiūtė taikliai apibūdina banalybę:

Minint Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną kaip visada skambiai kreipiamasi į „mielus“ rašytojus, bibliotekininkus, knygotyrininkus, lituanistus, žurnalistus, redaktorius, leidėjus, kultūrininkus ir apskritai į visus dar (pa)skaitančius ir (pa)kalbančius Lietuvos žmones. Jiems dėkojama, linkima stiprybės, kantrybės, ištvermės sunkiame rašto bei kalbos kelyje. Veržiasi vulkanai banalybės pelenų apie išsaugotą kultūrinę ir tautinę tapatybę, laimę rašyti, skaityti, kalbėti ir mąstyti lietuviškai, džiaugsmą šildytis bendrame tautą vienijančiame (deja, jos negausinančiame) kalbos patale. Džiaugiamasi gausia periodinės spaudos pasiūla. Filosofuojama apie spaudos sąžiningumą (kaip valstybės demokratijos pamatą) ir dar apie daug ką džiūgaujama.

Gitana Gugevičiūtė. Gėlės ant spaudos, rašto ir kalbos kapo | Bernardinai.lt.

Man kyla klausimas, kodėl viskas, kas oficialu,– būtinai banalu? Proginės kalbos, paminklai, pranešimai spaudai… Nėra juk taip sunku padaryti su stiliuku. O gal yra?

Bet reikia stengtis. Nes banalumas yra toks pat tuščias tetrapakas.

 

Papildymas (2011-01-20). Pavyzdys, kad yra žmonių, kurie sugeba ir kitaip:

Advertisements
Posted in: citatos, duona, kalba