Pastaraisiais mėnesiais išsamiausias anglų kalbos žodynas Oxford English Dictionary vis prideda naujų žodžių, tokių kaip OMG!, LOL ir IMHO, ir netgi l33t turi šansų. Britams, regis, natūralu, kad jų kalba auga ir plečiasi. Kalba tol gyva, kol auga, o žodynuose dokumentuojamas istorinis jos augimas. Vyriausiasis žodyno redaktorius Graeme Diamond paaiškina savo poziciją:
we’re not here to make judgments about usage or whether it’s correct or not; we’re just describing the language, not prescribing how it should be used
Logiška. Skaitau internetuose, randu LOL ir noriu žinoti, ką ši žodis reiškia.
Tik ne Lietuvos kalbininkų nuomone. Tokie bajeriai kaip LOL greičiau baigsis bauda nei entuziastingu palaikymu. Nuolatinės kritikos jų darbui netrūksta (netgi šį rytą); aš tuo tarpu iliustruosiu dviem iškalbingais pavyzdžiais.
Prieš kurį laiką pasinaudodamas Vyriausiosios lietuvių kalbos komisijos (VLKK) konsultacijų paslauga (ačiū už tai!), pasiteiravau dėl lietuviškų kabučių normų. Kabutės yra skyrybos ženklas, o skyryba, antraip galbūt nei gramatika ar kalbos kultūra, neabejotinai skirta skaitymo patogumui. Čia negali būti jokių “Jablonskio nuomone…“, “bet Donelaitis rašė…“, “tai kertasi su mūsų kalbos logika“. Antraip nei daugelis, lietuviškas kabutes surinkti aš moku ir aktyviai, netgi prikišamai, visur jas naudodavau. Tačiau sykį susimąsčiau. Kurias kabutes patogiau surinkti? Kam išvis reikia tos kabučių įvairovės? Praturtina kalbą ar ką?
Todėl VLKK pasiūliau greta „“ įteisinti ir "" (paryškinta, kad WordPress nekeistų kabučių automatiškai). Po šiokio tokio pasistumdymo (visas susirašinėjimas 209 stiliumi pateikiamas žemiau) suprato klausimą:
tikrai neketinama tokio papildymo svarstyti, technologijos taikomos prie kalbos, o ne atvirkščiai
O kad žmonėms patogu būtų…
Čia tiks antras pavyzdys. Šį rytą Bernardinuose perskaičiau apie internetinį Sinonimų žodyną. Kaip seniai tokio reikėjo! Mylinčio savo kalbą žmogaus akyse tai juk pirmutinis darbas! Krapščiau akis iš nuostabos, kad kalbininkai pagaliau perkėlė Antano Lyberio Sinonimų žodyną, kurį turėjo gal tik mano senelis, į internetą.
Paaiškėjo, kad jaunas entuziastas Gajus Kuizinas šį darbą padarė pats.
Gėda, kalbininkai, kad šitaip nemylite mūsų kalbos.
~~~
Priedas. Susirašinėjimas su VLKK dėl kabučių vartosenos.
Nuo: VLKK Konsultacijos <konsultacijos@vlkk.lt> 2011 m. balandis 4 d. 08:59
Kam: Jonui
Laba diena.
2011-04-03 23:15:53 svetainėje http://www.vlkk.lt pateikėte klausimą:
Laba diena, norėjau pasiteirauti, kodėl lietuviškos kabutės rašomos „“, o ne, pavyzdžiui, ""? Jei tai tiesiog tradicija, galbūt vertėtų svarstyti abiejų variantų įteisinimą? Tokį siūlymą grindžiu tuo, jog dauguma kompiuterio vartotojų angliškąsias kabutes laiko patogesnėmis. Tiesą sakant, dauguma turbūt nė nežino, kaip surinkti lietuviškąsias. O juk įteisinę abu variantus nieko neprarastume.
Iš anksto dėkoju už atsakymą.
Jonas
Pirmiausia prašom žvilgtelti į Konsultacijų banką.
Žr. konsultaciją:
http://www.vlkk.lt/lit/3761
Su pagarba
Kalbos konsultantai
El. konsultacijos, žr. http://www.vlkk.lt/konsultacijos
Konsultacijos telefonu (8 5) 272 4520 (8.30–12.30 val.)
Valstybinė lietuvių kalbos komisija
Žvejų g. 14A, 09310 Vilnius
Nuo: Jonas, 2011 m. balandis 4 d. 09:26
Kam: VLKK Konsultacijos <konsultacijos@vlkk.lt>
Laba diena,
dėkoju už greitą atsakymą. Jūsų pateiktą nuorodą jau buvau skaitęs, tačiau joje neatsakoma į mano pateikiamą klausimą: ne kaip surinkti lietuviškas kabutes (tai aš jau žinojau), bet kodėl jos tokios ir ar nevertėtų įteisinti kelių variantų dėl mano laiške pateikiamų priežasčių.
Iš anksto dėkoju už atsakymą.
Jonas
Nuo: VLKK konsultantai <konsultacijos@vlkk.lt> 2011 m. balandis 4 d. 15:34
Kam: Jonui
Laba diena,
savo lietuviškas kabutes vartojame jau seniai, turime tradiciją, dabar jau ir klaviatūros (lietuviškos) leidžia greitai ir patogiai jas surinkti, taigi svarstyti keisti tradiciją kol kas nesirengiama.
Pagarbiai
VLKK konsultantai
Nuo: Jonas, 2011 m. balandis 5 d. 00:27
Kam: VLKK konsultantai <konsultacijos@vlkk.lt>
Laba diena,
norėčiau dar perklausti. Suprantu, kad svarbu išlaikyti tęstinumą, todėl lietuviškų kabučių keisti nesiūlau. Tačiau galbūt būtų įmanoma skyrybos taisykles papildyti angliškomis kabutėmis? (Žinoma, su sąlyga, kad tekste išlaikomas kabučių nuoseklumas — jei jau rašai su angliškomis, lietuviškų neįpainiok, ir atvirkščiai.) Precedentas kelių alternatyvų įteisinimui yra: pavyzdžiui, moterys gali turėti tiek tradicines pavardes, tiek sutrumpintos formos.
Ačiū,
Jonas
Nuo: Jonas, 2011 m. balandis 13 d. 23:57
Kam: VLKK konsultantai <konsultacijos@vlkk.lt>
Laba diena,
jau ilgiau kaip savaitę negaunu atsakymo į savo užklausą — gal kur pradingo? Todėl pakartoju savo klausimą bei žemiau pateikiu susirašinėjimo istoriją.
Klausimas: Ar būtų galima papildyti skyrybos taisykles angliškomis kabutėmis? (Pabrėžiu papildyti, nes ankstesniuose laiškuose būta nesusipratimų šiuo klausimu.) Precedentas tokiam kelių alternatyvų įteisinimui yra: pavyzdžiui, dvejopas moterų pavardžių rašymas. Jeigu neketinama tokio papildymo svarstyti, norėčiau sužinoti tokio sprendimo motyvus.
Dėkoju už atsakymą.
Jonas Kubilius
Nuo: VLKK konsultantai <konsultacijos@vlkk.lt> 2011 m. balandis 14 d. 16:09
Kam: Jonui
Laba diena,
tikrai neketinama tokio papildymo svarstyti, technologijos taikomos prie kalbos, o ne atvirkščiai.
Pagarbiai
VLKK konsultantai
Dns
2011-12-03
„Su pagarba
Kalbos konsultantai“
Išraiškinga.
—
Šaunuolis
Jonas
2011-12-04
:) nebuvau atkreipęs dėmesio. Labai nudžiugau, kad patiko.
Priminei, kad už viso susirašinėjimo publikavimo politiką turėčiau pacituoti 209.
Povilas Plūkas
2011-12-06
Reikės palaukti, kol senąją kalbininkų kartą pakvies ten, iš kur jau niekas nebegrįžta. Kaip bebūtų negražu taip kalbėti, bet jie jau nesugeba tos užtikrinti jungties tarp praeities ir dabarties.
Mylintis kalbą, bet ne kalbos komisiją
P.S. IMHO tą britų pvz. reikėtų nusiųsti kalbos konsultantams
Vakaras
2011-12-23
Įtariu, kad WordPress iškraipys mano komentarą (neradau, kaip pažymėti tekstą, kaip neapdorojamą), bet tikiuosi, kad jis bus suprantamas.
Mano supratimu, tokiuose žodynuose, kaip lkz.lt, yra aprašoma ne lietuvių bendrąja prasme, o tam tikrų socialinių sluoksnių vartojami žodžiai. (Kodėl manau, kad tai neskirta „masėms“, parašyta čia: http://www.lkz.lt/autl.htm.) Taigi, kaip ir nėra poreikio aprašinėti žodžių, kurių tie sluoksniai nevartoja. Iš lietuvių kalbos aiškinamųjų žodynų, kurie būtų skirti visiems, deja, žinau tik šį: http://lt.wiktionary.org/wiki/lol.
Viena, manau, svarbi pastaba: „Tačiau galbūt būtų įmanoma skyrybos taisykles papildyti angliškomis kabutėmis?“ “ – nėra tikra angliška kabutė. (Žr.: http://en.wikipedia.org/wiki/Quotation_mark_glyphs#Quotation_marks_in_English, atkreipk dėmesį, kad “ yra vadinama „programuotojų“ kabute.) Būtų įdomu sužinoti, ar tavo siūlymas būtų įteisinti abidvi kabučių formas: “, ” ir “ ar tik “ ? Jei visas, tai aš šioje vietoje matau vieną didelę techninę problemą: jei žmonės rašydami naudoja “ ir ”, tai pas juos kompiuteryje yra nustatyta angliška lokalė (juk jie klavišų klaviatūroje su tais simboliais neturi?) – kitaip tariant, pas juos viskas pagal angliškas normas. Pavyzdžiui, skaičiaus trupmeninė dalis yra atskiriama ne kableliu (kaip yra įprasta Lietuvoje), o dešimtainiu tašku. Taigi, bent jau mano supratimu, mes čia turime ne tiesiog angliškų kabučių pakeitimą lietuviškomis, o lietuviškų rašybos normų pakeitimą angliškomis.
„tikrai neketinama tokio papildymo svarstyti, technologijos taikomos prie kalbos, o ne atvirkščiai“
Aš asmeniškai šitam teiginiui labai pritariu, tik jį dar labiau praplėsčiau: ne žmogus turi taikytis prie technologijų, o technologijos PRIVALO būti pritaikomos prie žmogaus. Beje, man asmeniškai „ ir “ yra patogiau surinkti nei “ vien todėl, kad jų surinkimui tereikia paspausti vieną klavišą, o ne du. Šiaip, dėl lietuviškų kabučių ir ilgo brūkšnio, tai mano asmeninis pasiūlymas būtų spardyti ne kalbininkus, o vieną amerikiečių kompaniją, kuri „pritaikydama“ Windows operacinę sistemą Lietuvai, darbą atliko labai atmestinai.
P. S. Įtariu, kad per smarkiai viską sumaliau ir mano pagrindinės idėjos nėra visiškai aiškios, tai laukiu pastabų, komentarų, klausimų.
Jonas
2011-12-24
Ačiū už išsamų komentarą.
Dėl LKŽ galima ginčytis, tačiau bet kuriuo atveju sutariame, kad aiškinamasis žodynas, kurį kurtų kalbininkai, turėtų egzistuoti. Bet nėra net Sinonimų žodyno.
Dėl kabučių gera pastaba, nepagalvojau. Manau, reiktų suvienodinti visus tuos skyrybos ženklus su, tarkim, anglų kalba, nes jie nieko bendro neturi su kalba, jie tiesiog sukurti mūsų patogumui rašant. Aš dažniausiai rašau angliška klaviatūra, čia ne visi simboliai yra nupiešti, o net jei ir mintinai jau moki, ne visada yra tos lietuviškos kabutės ar ilgieji brūkšniai (net ir įvesties klaviatūrą pasirinkus lietuvišką). Ir ką tada, Alt+0132? Dėl ko? Man patiko ką tik aptiktas Užkalnio komentaras:
Va tai ir aš nematau jokio tikslo taip žaisti. Žaidžiam iš inercijos, bet ką mes iš to laimim? Skyrybos sistemą prieš keletą metų supaprastinom, valio, galim keisti ir daugiau gal?
(Aš taip pat nematau jokios priežasties žaisti su nosinėm, jeigu ką.)
Vakaras
2011-12-27
> Dėl LKŽ galima ginčytis, tačiau bet kuriuo atveju sutariame, kad aiškinamasis žodynas, kurį kurtų kalbininkai, turėtų egzistuoti. Bet nėra net Sinonimų žodyno.
Turėtų būti laisvasis žodynas, kurį turėtų „prižiūrėti“ kalbininkai? (Laisvasis ta prasme, kad skirtas visuomenei, o ne ta, kad man nesvarbu ką kas su juo daro.)
> Aš dažniausiai rašau angliška klaviatūra, čia ne visi simboliai yra nupiešti, o net jei ir mintinai jau moki, ne visada yra tos lietuviškos kabutės ar ilgieji brūkšniai (net ir įvesties klaviatūrą pasirinkus lietuvišką).
Kiek teko susidurti, visos šitos problemos (nėra klaviatūros išdėstyme reikiamo simbolio) yra keliamos grynai vienos OS turėtojų, tai jų (problemų) egzistavimo tikrai nelaikau argumentu keisti lietuvių kalbos skyrybą. (Ir apskritai ką nors keisti, be pačios OS.)
Dėl to, kad simboliai nenupaišyti, tai arba gali nusipirkti lietuvišką klaviatūrą, arba pasiimti markerį ir nusipaišyti tai ko tau reikia…
Beje, aš šį komentarą surinkau naudodamas „anglišką“ QWERTY klaviatūros išdėstymą, nekopijuodamas simbolių iš kitur ir neįvedinėdamas jokių kodų… ☺
> Manau, reiktų suvienodinti visus tuos skyrybos ženklus su, tarkim, anglų kalba, nes jie nieko bendro neturi su kalba, jie tiesiog sukurti mūsų patogumui rašant.
Neturėjai omeny „skaitant“ vietoj „rašant“? Man skyryba yra itin svarbi teksto supratimui. Ypač, kai tenka bendrauti su kitų sričių specialistais. Be jos (pavyzdžiui, kai yra bendraujama per IM) tekstas dažnai pavirsta tiesiog minčių srautu, kurį supranti tik tol, kol esi „jame“. Bet, kai sustoji pagalvoti, jis tampa beprasmybe. Kaip tokiu atveju gali egzistuoti kritinis mąstymas?
Dėl klausimo ar prasminga keisti ir jei taip į kokios kalbos skyrybą, aš esu linkęs susilaikyti, nes nesijaučiu pakankamai kompetetingas. (Norėčiau iš pradžių išgirsti šios srities specialistų, ar bent jau žmonių mokančių mažiausiai keturias kalbas, komentarus.) Galiu nebent pasakyti, kad aš asmeniškai būčiau linkęs keisti „angliškas“ kabutes į „lietuviškas“, nes „angliškosios“ maišosi su „programuotojų“ ir bet kuriuo atveju vis tiek nei vienų, nei kitų dauguma nemoka surinkti.
> Skyrybos sistemą prieš keletą metų supaprastinom, valio, galim keisti ir daugiau gal?
Gal gali apibrėžti ką vadini kalba? Tik žodžius? Žodžius ir jų jungimo į sakinį taisykles? Be aiškaus apibrėžimo, gali būti, kad beprastindami gausime jau nebeaišku ką.
Jonas
2011-12-30
> Turėtų būti laisvasis žodynas, kurį turėtų „prižiūrėti“ kalbininkai?
Va, puiki mintis.
Dėl klaviatūros ir OS: su Windows kartais gerai, o kartais būna problemų, su Linux — deja, irgi, su Mac jau nebeatsimenu, nes seniai dirbau, o Androide apie tai anksti svajoti. Tad nemanau, kad ši problema yra tokia paprasta. Žinoma, viską įmanoma pataisyti, bet va kol kas nepataisyta. Ir aš tikrai nesutinku, kad jei OS to ar ano nedaro, tai reikia ją mesti lauk. Teoriška — taip, bet praktiškai tu žmonėms kompiuterių nepakeisi. (Užtat skyrybos taisykles gali.) Nei kompiuterių, nei laptopų klaviatūrų nepakeisi visokiais lietuviškais simboliais. Ir, svarbiausia, jokios prasmės nėra saugoti tas savo kabutes kaip kokį kalbos paminklą. Dar dėl nosinių raidžių gal kažką ir galima sukti, bet dėl kabučių — koks gi skirtumas? O jeigu staiga Unicodo šlovė apimtų pasaulį, galim grįžti prie tų tradicinių kabučių, man negaila. Bet dabar norėčiau rinktis tai, kas man paprasčiau. Jei tau paprasčiau tradicinės kabutės — ok, prašom naudotis. O man paprasčiau programuotojų — ir kuo jos prastesnės? Kodėl reikėtų jų baidytis?
Jonas
2012-01-06
O, pasirodo, Bendrinės kalbos žodyno projektas jau juda. Užtruks gal tik kokį šimtą metų, kaip toks vienas žodynas, bet gal ir gerai, nereikės galvoti, ar įtraukti “gūglinti“, ar ne.
Vakaras
2012-06-09
> Dėl klaviatūros ir OS: su Windows kartais gerai, o kartais būna problemų, su Linux — deja, irgi, su Mac jau nebeatsimenu, nes seniai dirbau,
Visoms sistemoms reikalingus failus galima rasti čia: http://lekp.info/. Sutinku, kad kartais būna problemų, bet kiek esu susidūręs, tai dažniausiai yra problema nesupratimo apie ką eina kalba. (Nemažai žmonių nelabai supranta, kas yra programinė įranga, kas yra techninė ir kokie pakeitimai yra galimi kiekvienoje iš jų.) Esu susidūręs su pora atvejų, kai žmonės nenaudojo lietuviškų rašmenų vien todėl, kad nežinojo, jog galima pasikeisti klaviatūros išdėstymą. (Ant fizinės klaviatūros buvo nupaišytos lietuviškos raidės.) Kitaip tariant turim paprasčiausią kompiuterinio raštingumo trūkumo problemą. Na dar, aišku, yra tokie atvejai, kaip tavo, kai pagrindinė vartojama kalba nėra lietuvių – tokiu atveju sutinku, kad tas papildomas darbas, kurį reikia įdėti, kad galėtum normaliai dirbti su dviem kalbomis iš tiesų gali būti užknisantis ir tada kyla natūralus noras, kad tos kalbos būtų kuo panašesnės.
> o Androide apie tai anksti svajoti.
Pataisyk jei klystu (nesu turėjęs Android, tai čia yra labiau mano spėjimas), bet ištrindamas Android OS netenki garantinio aptarnavimo? (Ir šiaip ta procedūra yra smarkiai apsunkinta.) Kur link suku: pirma suteik man laisvę priimti sprendimus, tada sutiksiu tęsti ginčą, kuris iš tų sprendimų yra geresnis.
> Tad nemanau, kad ši problema yra tokia paprasta. Žinoma, viską įmanoma pataisyti, bet va kol kas nepataisyta. Ir aš tikrai nesutinku, kad jei OS to ar ano nedaro, tai reikia ją mesti lauk. Teoriška — taip, bet praktiškai tu žmonėms kompiuterių nepakeisi. (Užtat skyrybos taisykles gali.) Nei kompiuterių, nei laptopų klaviatūrų nepakeisi visokiais lietuviškais simboliais. Ir, svarbiausia, jokios prasmės nėra saugoti tas savo kabutes kaip kokį kalbos paminklą. Dar dėl nosinių raidžių gal kažką ir galima sukti, bet dėl kabučių — koks gi skirtumas? O jeigu staiga Unicodo šlovė apimtų pasaulį, galim grįžti prie tų tradicinių kabučių, man negaila. Bet dabar norėčiau rinktis tai, kas man paprasčiau. Jei tau paprasčiau tradicinės kabutės — ok, prašom naudotis. O man paprasčiau programuotojų — ir kuo jos prastesnės? Kodėl reikėtų jų baidytis?
Programuotojų patogiau? Gerai. Rašydamas naudok jas. Bet pasikeisk lokalę iš anglų į lietuvių. Gerai? Juk tinklaraštis skirtas ne angliškai kalbančiųjų auditorijai?
O dėl kompiuterių pakeitimo, tai berods technologijos vis dar vystosi eksponentiškai? Taigi aš tikrai nematau prasmės keisti kalbos dėl to, ko galbūt po dešimt metų galbūt jau nebebus. Čia turiu omeny dabartines klaviatūras – kokia tikimybė, kad tam atitikmeniui, kurį turėsime po dešimties metų, negalima bus pakeisti užrašų programiškai?
Jonas
2012-06-09
LEKP — labai gražu, tik kad naują išdėstymą mokytis yra neefektyvu, nes dirbu aš ne prie vieno kompiuterio ir atsiminti du išdėstymus (antrasis yra standartinis) nėra paprasta. Kelerius metus naudojau “standartinę“ lietuvišką klaviatūrą, joje tik keletas klavišų sukeista. Pirmiausia keikiausi aš, paskui — žmonės, kurie mano kompiuteriu bandė naudotis, paskui vėl aš, kai bandydavau kitų žmonių kompiuteriais naudotis :) Šiaip kokių nors lietuviškų ženklų nenaudojimas tai man kiek juokingas, tipo, greičiau švepluot. Užtat lietuviškų kabučių naudojimas — juokingas, nes nei paprasta surinkt jas, nei kokios nors naudos esama.
Androido OS gali trinti ir šiaip bele ką daryti, kiek man žinoma (bet nesidomėjau), čia vat iOS greičiau riboją viską. Bet šiaip nelabai supratau esmės: kuo OS ištrynimas susijęs su lietuvinimu?
>pasikeisk lokalę iš anglų į lietuvių
Nu. Pasikeičiau. Tiksliau visada ir buvau su LT lokale (nors apie trumpeninės dalies kablelį čia irgi turiu, ką pasakyti…), ir klaviatūra dabar/visada įjungta LT (skaičių eilė). Ir? Va kabutės: ““. Čia juk ne Wordas, automatiškai nekeičia. Dar turiu tokias: “”. Nu gerai gerai, yra ir „“ ir net Shift nereikia laikyti nuspaudus. Galėčiau taip gyventi, gal tikrai pasikarščiavau akcentuodamas, kaip sunku jas surinkti. Ir, kaip minėjai, technologijso vystosi ir turbūt gana greitai mano keliama “praktinė“ problema nebeteks prasmės. Galbūt ji dėl to įdomesnė labiau iš teorinės pusės: kodėl išvis turime skirtingus skyrybos ženklus ir ar jie ką nors nulemia. O gal grįžkime prie pūdų ir auksinų? Daugiau savitumo, lietuviškesni būsime…
Vakaras
2012-06-22
> LEKP — labai gražu, tik kad naują išdėstymą mokytis yra neefektyvu, nes dirbu aš ne prie vieno kompiuterio ir atsiminti du išdėstymus (antrasis yra standartinis) nėra paprasta.
Deja, turiu sutikti, kad šioje vietoje dažnai būna tikrai daugiau problemų nei norėtųsi. Nors, dažniausiai suveikia „setxkbmap lt us“ triukas.
> Androido OS gali trinti ir šiaip bele ką daryti, kiek man žinoma (bet nesidomėjau), čia vat iOS greičiau riboją viską.
Prieš toliau diskutuojant reikėtų pasitikslinti.
>a Bet šiaip nelabai supratau esmės: kuo OS ištrynimas susijęs su lietuvinimu?
http://en.wikipedia.org/wiki/Tivoization Konkrečiau: jei yra numatyta galimybė ištrinti OS (ir ją po to įdiegti), tai iš to plaukia, kad gali daryti legaliai pakeitimus, kurie oficialiam kūrėjui nėra įdomūs. Pavyzdžiui, sutvarkyti lietuvių kalbos palaikymą.
> Nu. Pasikeičiau.
Ne tą žodį pavartojau. Turėjau omeny tinklaraščio kalbą. Juk WordPress automatiškai keičia programuotojų kabutes į anglų, tai pakeitus tinklaračio kalbą į lietuvių, jis turėtų pradėti ir kabutes keisti į lietuviškas.
> Galbūt ji dėl to įdomesnė labiau iš teorinės pusės: kodėl išvis turime skirtingus skyrybos ženklus ir ar jie ką nors nulemia.
Sutinku, šis klausimas įdomus.
Jonas
2012-06-23
Mano tinklaraščio kalba visada buvo lietuvių (nustatyta kaip rodoma čia: http://en.support.wordpress.com/language-settings/) ir tiesa, kad kabutes automatiškai keičia, tačiau — į tokias: ““. Tai nežinau, skųstis WordPressui ar ką? Man regis, daug triukšmo dėl nelabai aišku ko. Keičia — gerai, nekeičia — irgi ok.
Tivoization: įdomu. Bet šiaip lieku vis viena nesupratęs problemos, nes bent jau Androide gali įsiinstaliuoti kokią tik nori klaviatūrą ir jei joje yra reikaimos kabutės — gali ir naudoti. Tik tiek, kad niekas apie mūsų išskirtines kabutes ieko nežino ir dažnai tiesiog jų neįdeda :) Iš principo įmanoma išspręsti, tik va bėda, kad niekam neįdomu.
Dar mąstau, gal tavo mintis buvo padaryti taip, kad visos OS lygiu kabutės būtų keičiamos pagal esamą lokalę? Bet, man rodos, net Windows to neturi?..
Vakaras
2012-06-30
Manto Malčiaus vertime kabutės tikrai sutvarkytos. (Ką tik patikrinau.) Tai arba wordpress.com nėra įdiegę lietuvių kalbos palaikymo normaliai, arba kažkur dar nustatymus pataisyti reikia. (Kliūna „Subscribe: RSS feed“.)
Dėl Android teks diskusiją atidėti iki tol kol gausiu kokį nors „palaužyti“, nes kažkaip nelabai norisi tikėti, kad visur kitur susitvarko, o Android tingi.
Jonas
2012-07-01
Greičiausiai WordPress.com ne iki galo susitvarkę. Prisijungęs kaip administratorius irgi randu nemaža angliškų užrašų.
Jonas Kiselis
2012-01-22
Manau, kad anglų kalba daugeliu atveju yra išimtis nei taisyklė. Kodėl niekada nepaminimi kiti pavyzdžiai iš kitų kalbų. Kad ir mūsų kaimynų kalbų, kurios Lietuvių kalbai kur kas artimesnės?
Jonas
2012-01-22
Gera pastaba, bet atsakymas turbūt lengvas čia ir nuobodus: anglų kalbą gerai moku, kasdien ją naudoju, o va kitų kalbų nė velnio taip neišmanau.
Iš kitos pusės, kokia populiariausia kalba pasaulyje? Anglų. Tai prie anglų ir logiška derintis. Tuo labiau, kad čia straipsnyje kalbu apie kompiuterius, kurie yra, nori nenori, ANSI pagrindu. Nesakau, kad patinka, bet taip istoriškai susiklostė.
Jonas Kiselis
2012-01-22
Esminis skirtumas tarp anglų ir kitų kalbų yra tai, kad anglų kalbos neregiliuoja jokia oficiali institucija (pvz, Lietuvoje VLKK, Latvijoje Valstybinės kalbos centras), kuri turėtų teisinę reguliavimo galią. Reguliojamos yra vokiečių, ispanų, lenkų… ir beveik visos kitos pagrindinės kalbos.
Žodynus gali leisti ir daugelis kitų leidyklų, ne tik Oksfordo, o jie gali skirtis vienas nuo kito. Taigi nėra net aiškios ribos, kuris yra oficialiai įteisintas anglų kalbos žodis, o kuris ne.
Jonas
2012-01-22
Jo, suprantu. Oksfordo kaip ir laikomas standartu, nors, žinoma, nėra šis statusas oficialus. Bet kuriuo atveju, nors Lietuvoje kalbą reguliuoja oficialios institucijos, o D. Britanijoje — ne, tai nekeičia kabučių klausimo esmės.
Vakaras
2012-06-09
> Iš kitos pusės, kokia populiariausia kalba pasaulyje? Anglų. Tai prie anglų ir logiška derintis.
O ne kiniečių kartais?
> Tuo labiau, kad čia straipsnyje kalbu apie kompiuterius, kurie yra, nori nenori, ANSI pagrindu. Nesakau, kad patinka, bet taip istoriškai susiklostė.
Kol kas vis dar yra. Bet, pavyzdžiui, Android’ui dauguma programų yra rašomos su Java, kuri palaiko Unikodą nuo pat jos sukūrimo. Jei neklystu, tai 12.10 Ubuntu versijoje numatytasis Python bus jau 3, o jis irgi turi normalų Unikodo palaikymą. C++ naujas standartas taip pat smarkiai pagerino Unikodo palaikymą ir g++ ta dalis jau realizuota. Kitaip tariant, situacija nuolat keičiasi ir dėl technologijų keisti kalbą, tikrai nematau prasmės.
Jonas
2012-06-09
Na, kinų tik ta prasme, kad tų pačių kinų daug. Čia turiu omeny, kas plačiausiai įvairiose šalyse naudojama.
Dėl Unicode — kai kiekvienas kompiuteris net ir Afrikoje bus Unicode, nu tada kita kalba. O dabar vis dar tebegaunu lietuviškomis raidėmis rašytų iškraipytų laiškų.
bacilla
2012-03-25
Jonai> tu visada, matau, sieki kiekvieną klausimą aiškintis iš savo pozicijos, savitai, nesiremdamas nuvalkiotais/įprastais argumentais. Būtent dėl to ir įdomu skaityti, ką parašai.
Bet ne visada lengva suprast, kodėl atsakai būtent taip savaip. Tai dabar ir pasitikslinsiu.
a) jei teigi, kad kalbos vartojimas – žmonių reikalas, tai kodėl tau svarbu, ką leidžia/draudžia VLKK? Juk lietuviškai, kiek suprantu, pats oficialių/mokslinių tekstų nelabai publikuoji, rašai daugiau angliškai, o blogo ir kitos panašios kūrybinės veiklos, kiek suprantu, VLKK neriboja sankcijom. Kam tau reikalingas jų pritarimas ir pateisinimas? kodėl nori rašyti kam nors leidžiant? Nejaugi taip blogai kai kur netobulai sudėti kabutes, parodyt, kad tiesiog prisitingi smulkintis, kad vietoj to norisi tai įteisinančių taisyklių? Oficialus tekstas visada turės reikalavimų, labiau užknisančių, nei nepatogiai surenkamos kabutės, o neoficialiame gal ne visada būtina parodyti visą savo virtuozišką raštingumą? Asmeniškai tai irgi dažnai pritingiu kai kurių taisyklių laikytis, bet negi dėl to reikia jų atsisakyt? Ar čia nėra tam tikros rūšies išsisukinėjimas, pavargus nuo perfekcionizmo?
b) anglų kalba turi istorinį ir politinį pateisinimą tokiai nevaržomai laisvei: ji turi šiek tiek ‘prisipadlyzint’ prie tingių vartotojų, ji turėjo prisitaikyt prie afrikietiškų, indiškų ir kt., liežuvių seniau, o dabar, norėdama įsibraut ir išsilaikyt į populiariąją, mokslo, etc., areną, tiesiog negali imtis taikyt perdėtai griežtų normų: neįmanoma jokiom priemonėm suvaldyti taip išsibarsčiusio tokio kiekio ir įvairovės varotojų. Be to, įkyrumas primetinėt taisykles būtų pavojingas, atgrasintų vartotojus. BET ar tai leidžia sakyt, kad pačiai kalbai tokie dalykai į naudą? kas liks iš jos po dar keliasdešimt metų (jei sąlygos nesikeistų)? Jau dabar nebesusikalba skirtingų pasaulio kraštų gyventojai, o broken english uždengia gimtos anglų kalbos pavyzdį. Kuriasi dirbtinė, protezinė anglų kalba. Tarties, sintaksės, žodyno įvairovė dažnai kyla iš nesupratimo, nesusipratimų, neišsilavinimo, pritempinėjimo prie savos kalbos, etc. Manyčiau, tai nėra toks jau teigiamas procesas.
c) Pritariu, jog būtinas žodynas, kuris paaiškintų visokius LOL, OMG ir pan., bet ar turi jis virsti norminiu ir modifikuoti bendrinę kalbą? Pritariu anksčiau rašiusiam, kad trumpalaikės mados nederėtų taip lengvai sukt iš kelio. Ir technologijos tikrai turėtų būti prie žmonių taikomos. O toks ‘atsitiktinis’ nesusipratimas programuojant kaip reikiamų kabučių ‘pamiršimas’ ne tik kad nemokšiškas ir neatleistinas bet kokiai save ir klientus gerbiančiai kompanijai, bet GALI būti ir kryptingas to paties anglų kalbos žodyno ir alfabeto populiarinimo siekis, bet čia nesiimsiu naivių išvedžiojimų.
d) Taip, tikrai ne visada pavyksta sugalvot skambių pakaitalų, tačiau kiekvienas atvejis gali būti svarstomas atskirai. Jei neprilipo “vaizduoklis“, “čiurkšlys“, tai nebūtina griūties principu vietoj ‘spausdintuvo’ grįžt prie ‘printerio’ ir pan. VLKK irgi žmonės, gali klysti, gali patys ko nors neišmanyti ir nesugebėti. Taip, gal kartais puikybės ir per daug toj pusėj. Bet jie yra KALBOS, o ne KOMPIUTERIŲ specialistai, ir ją subtiliau už kompiuterių specialistus išmano, lygiai kaip kompiuterastai – kompiuterius.
e) Nuo kalbos žaidimų labai daug kas priklauso, tai nenuostabu, kad daug kas į teises juos kontroliuoti kėsinasi. Manyčiau, jog, net įsileidžiant naujoves ir patobulinimus, pamiršti tradicijas ir atsisakyti normų yra pavojinga jau vien dėl to.
f) Kiekviena kalba turi savo ritmą, skambesį, melodiką, etc., – ir istorinės, ir gamtinės kilmės, atkartoja gamtos garsus, gyvenimo tempą, temperamentą: lietuvių žodžiai ir kalba lėti, paprasti, atviros balsės, neaštrios priebalsės, – negali paneigti, kad tai tam tikra prasme ‘sutaria’ su aplinka. Vienoks ryšys su aplinka svarbu lietuviui, kitoks- kiniečiui. Todėl kiekvienai tautai yra sava kalbinė raiška ir jos vystymosi tempai, negalima tiesiog ‘imti pavyzdžio’ iš kitų.
Jonas
2012-03-26
Ačiū už išsamų komentarą. Aš dabar keliauju, neturiu galimybės prisėsti atsakyti. Lauk po mėnesio :P
Jonas
2012-04-24
Grįžau.
a) Jeigu yra institucija, reglamentuojanti kalbos vartoseną, aš esu suinteresuotas, kad ji ne šūdą maltų. Kodėl aš turiu rašyti taip, kaip kažkam kažkada į galvą šovė ir dabar jau yra pasenę? Ir čia ne iš kažkokio tingėjimo ar neišmanymo. Lietuviškai rašyti aš moku labai taisyklingai ir tuo didžiuojuosi, ir noriu toliau puoselėti savo kalbą, tačiau jei yra kaži kokia institucija, aiškinanti, kad rašyti reikia vienaip ar kitaip, manau, turiu teisę ginčytis. Galiausiai aš ir noriu matyti oficialius raštus su ““ kabutėm, o ne su kokiom kitom. Taigi, klausimas tau: o kodėl taikytis su tuo?
b) Mintis nebloga, tačiau gerai ar blogai anglų kalbos evoliucionavimas — čia jau nuomonių, o ne faktų klausimas. Man evoliucija patinka. Protezinė anglų kalba? Na, tebūnie. Užtat žodį “tweet“ vartoja, o mes tuo tarpu sėdim lūpas suglaudę ir nežinom, ką daryt. Bet vėlgi, kalbame tik apie kabutes, o ne apie žodyną. Nieko proteziško kabutėse nėra, tai nėra joks kalbos paminklas.
c) Aha, tai tau patinka kalbos sunorminimas. Kitaip tariant — suprotezinimas. LOL pridėjimas žodyną juk plečia, o ką daro sunorminimas? Iš pradžių labai gerai, sutvarko kalbą, supaprastina. Paskui — linksta konservavimo pusėn. Kas gero konservuoti gyvą dalyką, aš nežinau.
d) OK, išmano jie kalbą, bet neišmano kompiuterių. Tiksliau — atsiplėšę nuo realybės, įsivaizduodami, kad bele koks žodis iš žodyno staiga ims ir prilips (turiu omeny, pavyzdžiui, “tinkinti“). Tada ir nekeista, kad sunkiai sekasi naujus terminus prilipinti. Iš kitos pusės, taip ir lieku nesupratęs, kodėl “hardas“ yra netinkamas žodis, kodėl viską reikia kitais žodžiais aiškinti (“standusis diskas“). Bet į šituos argumentus neketinu veltis, nes kalba ėjo apie kabutes tiktai.
e) Apie kokias tradicijas čia kalbame? Milijoną kablelių dėjimo variantų? ĄĘĮŲ? Man tokie dalykai nėra brangūs. Va kai kėsinasi žmonės užmiršti žodį “pragiedruliai“, va problema.
f) Gerai, gal, bet aš ketinu tik apie kabutes diskutuoti, o ne apie žodyną.
bacilla
2012-04-24
bet ir punktualumas!
a) Įdomu, o kas kabutėms galiojimo laiką nustato? Ir apskritai ne itin įkertu tavo požiūrio į tradicijas.
Va tai ir būtų viena iš priežasčių pasilikt tradicinius ženklus: prisiminimui tų, kuriems jau LITERALLY galvon šaudavo, ten kur nors patamsiuose per purvynus su laikraščiais ir knygom besitampant. Man tai jų ir kitų kalbos veikėjų atminimas per pagarbą raštui, kurį jie siekė išsaugoti, būtų svarbesnis už tam tikrų nesusiprantančių programistų magnatų kliurkos ar interesai.
Ne apie neišmanymą kalbu. Kalbos puoselėjimas nėra skrupulingas kablelių dėliojimas kasdieniuose pašnekesiuose. Ne visur precizika yra geriausias pasirinkimas. Ne visur tingėjimas – blogiausias. Tiesiog ar nesi pernelyg (b)? O tau nekliudo, kad A su brūkšneliu rašoma? Kodėl?
b)
Kažkuo tavo argumentai ir klausimai primena idealios kalbos paieškas, kankinusias ir netgi tebekankinančias kai kuriuos, sakykim, svajotojus. Norėtųsi istorijos eigoj vieningą tobulą sintaksę pasiekti?
Kitimai kalboje kalboje kaži ar visad bus toks jau teigiamas procesas: pagalvok apie pasėkmes kaip divergencija (ką tuomet daryti su tapatumu?), išsigimimas, galų gale, – kaip tik nefiziškame turbūt teįmanoma, – kalbų susiliejimas.
c)
Norminimas, manau, nėra skirtas sutvarkymui ir ypač supaprastinimui (todėl b) :) ). Kas gero išlaikant tapatumą? – taip turėtume klausti. Man patinka sveikas kalbos augimas, iš savo aplinkos ir savo šaknų. LOL yra laikinumas, prie kurio neverta taikytis, tačiau verta įtraukti į aiškinamuosius žodynus. Žodyno plėtimas, reikšmių dubliavimas, gausinimas, etc., yra ne tik pridėtiniai procesai, bet veikia visą kalbos struktūrą, todėl negalima su tuo atsainiai elgtis tiesiog lipdant visus galimus naujadarus.
d)
Ne atsiplėšimą nuo realybės turėjau galvoje, nors TO irgi yra, ir daug, ir tai ne tiek kalbininkų, kiek kompiuteristų neišmanymas kalboje ir negebėjimas pasiūlyti tinkamų žodžių, užkraunant darbą menkai su kompiuteriais susijusiems.
Kalbos neišmano kompiuteristai, – tie, kurie dirba tik su kompiuterinėmis kalbomis ir kalbinių gebėjimų turi beveik ne daugiau kaip asocialūs asmenys, gatviakalbiai. Todėl ir nori pritempti gyvą, natūralią kalbą prie atitinkamos skliaustų ir kt skyrybos sistemos. Kalbininkai kalbą išmano geriau, suprasdami jos natūralią struktūrą, kurios pritempinėt prie supaprastinimų ir išprastinimų, manau, neverta. O ‘tweet’ kažin ar tiek ilgai gyvens, kad dėl to verta būtų naujadarą kurt (spaudoj, kiek pastebiu, vartojama italic tweetinti arba čiulbėti).
e)
Man lietuviški kablelių dėjimo variantai labai patinka, viena smagiausių vietų: nors daug ką jau imu painiot per begalinį netaisyklingų at nevykusiai sudėliotų tekstų skaitymą ir rašymą, bet KIEK ten visokių prasminių subtilybių ir tt! Tiesiog nuostabūs tie lietuviški kableliai, man patinka. Nosinės, bent man, tai jau mokykloj buvo labai aiškiai išaiškintos ir problemų nekelia. Be to, įsiklausius nosinių ir ilgųjų tarimas pakankamai stipriai skiriasi, kad būtų ženklais išskirtas. Tapatumas sau, daugybė spalvų kalboje, -tiek ir tos tradicijos. Žinoma, niekas neverčia jokių tradicijų laikytis, niekada, ir versti negalima. Bet verta pirma iki galo išsiaiškint jų teigiamąsias puses.
Beje, o pragiedruliai kažkur ten tarp visokių LOL ir OMG nekaip skamba, nesiriša su tekstu be visų tų įkyrių kablelių, tai gal ir juos užmirškim;)? Nesiderina ir prie smailų iš kabliataškių ir skliaustų. Be to, žmonės šiais laikais visai kitaip į oro problemas žiūri, per lietų sėdi – bent dauguma – namie šiltai, tai jiems tie pragiedruliai jau seniai praradę prasmę. O jeigu kažkas išsiprastina, tai kodėl nesinori to užmiršt?;)
Jonas
2012-04-25
Nu tai ką, tu už kalbos išsaugojimą čia pasisakai, o štai aš sakau, kad tam tikruose dalykuose tas išsaugojimas yra perspaustas: konrečiai — kabučių vartojime. Koks skirtumas, ““ ar kitaip aš jas rašau? Ką tai turi bendro su kalba? Man atrodo, kad nieko. Todėl noriu rašyti, kaip patogu. Būtų A be brūkšnelio kompiuteryje — irgi taip rašyčiau. Ir kuo tai blogai?
bacilla
2012-04-25
na jau, o raštas tai jau ne kalbos dalis? ne palikimo dalis? :D
Nesuprantu, kodėl čia blogio-gėrio kategorijas nori įvest. Kažko tau vis norisi viską pagal taisykles (nesvarbu, kad prie paties pritemptas) ir pagal vertybines kategorijas daryt.
Aišku, kad raidyną pakeist į kabliukus ir taškiukus įmanoma, kalbai visai nepasikeičiant. Galima apskritai keist ženklus kas savaitę ar kas metus, kaip dabar panašiai Vilniuj su stotelių pavadinimais vyksta.
Bet kam? Džiaukis rašto originalumu geriau, vietoj zirzęs dėl smulkmenų.
Šiaip apie skirtumą tarp vienokios ar kitokios ženklo formos negaliu nieko pasakyt, reik pasidomėt istoriniais dalykais, manau, prieš kimbant prie to.
Šiaip tai nepritariu nuostatai, kad ženklo forma neturi jokios prasmės ar paskirties ir gali būt bet kuo pakeičiama.
Jonas
2012-04-25
Ne, tai iš tikrųjų kam čia keisti, kad patogiau būtų. Geriau džiaukimės arią žemę plūgais. Saugokime protėvių atmintį!
bacilla
2012-04-25
Kuo tau patogiau paspausti vieną ar kitą klavišą? Ne prie ko čia netgi protėviai. Plūgai tai visai ne iš tos operos: kalbam ne apie įrankius ir technologijas, o apie ženklus, grafiką, raštą.
Jonas
2012-04-25
Kuo patogiau? Tuo, kad Windows ir Android to “kito klavišo“ neturi (bent jau lengvu būdu), turbūt neturi ir iOS. Bet čia ne tik patogumo ar turėjimo/neturėjimo klausimas. Čia apskritai klausimas, kam mums tų lietuviškų kabučių reikia. Ir va čia plūgai labai tinka: raštas yra technologija, įrankis perduoti informaciją. Technologijas protinga tobulinti, daryti patogesnes vartotojui.
bacilla
2012-04-25
RAŠYMAS yra technologija, NE RAŠTAS, ne rašto ženklai. Visiškas plūgas yra ieškot problemų ten, kur jų nėra.
Reikėjimo tiek ir tėra: NES lietuviškam rašte jos tokios. Taip, tai tiesiog susitarimas. Bet turintis savo istoriją.
O techniškai netobulų įrankių naudojimas yra ne susitarimas, o galimybių nebuvimas.
Windows ir Android tuos klavišus greit įgis, jei rinka mokės paprašyt.
Šiaip ką gero Windowsai turi, tai replace funkciją. Tai, kai tingisi spaudyt visokias nesąmones, imi ir ja pasinaudoji;). O Android naudoji kokiais tikslais – asmeniniais ar publikavimui viešam? Tai ir naudok sau sveikas tas patogiąsias kabutes, ir baik nervintis dėl pritapimo prie taisyklių.
bacilla
2012-05-02
Beje, nors, čia ne į temą vėl, bet manau, kad tam tikri ženklai, manau, nėra pakeičiami vieni kitais, pvz., taškas brūkšniu, kableliu, skliaustais. Jie tarsi skirti vizualiai perteikti gestus, išvadą, ‘suėmimą’ į skliaustus (tarsi imtum delnais iškelti nesusijusią žodžių grupę). Brūkšnys – lyg gestas darant išvadą ar pan. Taškas negali būti kitoks, nes yra geriausias simbolis pabaigai. Šauktukas, kablelis, etc. – man tai kiekvienas turi labai stiprų įvaizdį, tik nežinau, kaip nusakyt reikia tokią ‘mintinę gestikuliaciją’. Negi neturi tokių asociacijų? Ir netgi sakyčiau, kad jos tikrai nėra vien tik išmoktos.
Dėl lituviškų kabučių nepavyko daugiau išsiaiškint, tik kad lyg ir 1992 patvirtintos norminėj vartosenoj. Reiktų gal su VLKK pasikonsultuot, kodėl būtent toks simbolis.
Gal intonacija taip pat kažkiek svarbi.
SU raidėm gi taip pat.
Trivialūs čia dalykai, bet man keista, kad tokios argumentacijos neieškai.
Jonas
2012-05-03
Jo, jaučiu ir aš. Tik ne su kabutėmis :) Ypač matant jų įvairovę, kai tuo tarpu kiti skyrybos ženklai identiški (išskyrus brūkšnį, kurio įvairovė man irgi nepriimtina, todėl — va toks jis mano skyryboj). Be to, negalioja raidėms (A su brūkšniuku ar be — jokio skirtumo), nebent nosinėms ir kokioms ė, ū.
VLKK paklausti gal ir įdomu būtų dėl tų kabučių pasirinkimo, gal ir padarysiu, kovingos būsenos būdamas :P
bacilla
2012-05-03
Geras, o man tai tuo pačiu būdu skiriasi ir visi brūkšniai. Tik ne visad taip vartoju. O kabutės – tarsi paimti žodį perkelti prasmiškai, tarsi pirštų galiukais :D. Jo, įdomu, kokias traumas koks psichologijos klasikas iš to įžiūrėtų :D…
O man tai daugumai raidžių irgi galioja, balsėms ypač: vos ne tarimo būdo schema tas jų grafinis ženklas.
Tai pranešk, jei ką įdomaus jie tau papasakotų.
Jonas
2012-05-03
Na taip, aš irgi naudoju dviejų rūšių brūkšnius: trumpąjį (-), pvz., 2-3 valandos, ir ilgąjį (–), kai darai išvadą ir pan. Bet tų brūkšnių yra ir daugiau juk (http://en.wikipedia.org/wiki/Dash), ir tada jau tokia painiava! Iš kitos pusės, man irgi neatrodo gražiai, kai tenka naudoti ,– kombinaciją. Tad su brūkšnių pakeitimais komplikuočiau.
O su balsėmis čia jau man mistika. Tiksliau, kažkaip netikiu :)
bacilla
2012-05-03
Gerai, tarkim O, U – tarimo būdas. Arbe e, net ir E.
A – jauti per įtemptų balso stygų formą. Ir tt. Nesakau, kad tai visuotina, bet man daugumai ženklų ir daliai raidžių yra kažkokia asociacija.
Su sintaksės įsivaizdavimu paprasčiau, nes įsitraukia gestikuliacija, intonacija, mimika.
Jonas
2012-05-03
Nu ok, įmanoma.
Mantas Pakamorė
2014-08-21
Patogumas yra tik įpročio klausimas. Laiko ir patogumo atžvilgiu techniškai nėra skirtumo, įterpti angliškas ar vokiškas (lietuviškas) kabutes.
Kaip patogiai įterpti lietuviškas kabutes ir brūkšnį visose šiuolaikinėse operacinėse sistemose aprašiau čia: http://pakamore.lt/lietuviskos-kabutes-ir-kiti-lietuviski-simboliai-klaviaturoje/
Jonas
2014-08-21
Mantai, čia ne tik patogumo klausimas. Klausimas dar ir toks: koks tolkas? Na, gal kad vienodai visi rašytų. Kaip ir pats klausiate savo įraše – „Ar tai yra problema?“ Atsakote, kad problema ten, kur rėžia akį. Siūlote nekamuoti akies, o aš siūlau keisti įpročius. Nežinau, kuris variantas geresnis. Jūsų atveju reiktų instaliuotis Lithuanian Enhanced (kaip aš ir padariau – ačiū už nuorodą!) visuose įrenginiuose (o Androidui ir iOS tvarkyklių tai nėr…), mano atveju tiesiog nekreipti dėmesio į detales, kurios visiškai nesvarbios (va visokių kablelių vengimas, mano galva, nėra nesvarbus). Nežinau, kokį paveldą saugom su tom kabutėm – ta prasme, nemanau, kad reikia aklai sekti kalbininkų nuomonėmis, kaip turi būti. Ne kalbininkas, o kalbėtojas nusprendžia, kaip turėtų būti.
Bet nesupraskite neteisingai manęs. Aš mėgstu visokius lietuvinimus (pvz., išverčiau Creative Commons licencijas). Tačiau taip pat mėgstu apsvarstyti, kur verta dėti pastangas.
Mantas Pakamorė
2014-08-21
Mano komentaras tik toks, kad techniškai tai nėra taip jau sudėtinga. Daugumoje Linux distribucijų tai būna standartiškai. O ką kaip vartoti, kaip ir rašei, kiekvienas sprendžia pats.
Android ir iOS aplinkoje būtų didelis pasiekimas, jei žmonės apskritai pradėtų vartoti skyrybos ženklus ir ten jau esančias lietuviškas raides :). Jais kuriamo turinio sklaida per maža, kad kas nors dėl to suktų galvą.