Jeigu būčiau aš ne neuromokslininkas…

Posted on 2012-01-21


… tai turėčiau tiek daug laiko nerealiems projektams:

Elektroniniai žodynai. Pasirodo, Lietuvių kalbos institutas ausų suglaudęs nesėdi ir nors apsisukimai lėti, o kriterijai konservatyvūs (laukiam žodyno, kuriame būtų lerva ir gūglinti), turim jau Lietuvių kalbos žodynąDabartinės lietuvių kalbos žodyną ir dar kelis. Tačiau, pavyzdžiui, Sinonimų žodyno elektroninę versiją sukūrė ne kalbininkas, Rimų žodyno ėmėsi Dainų tekstų svetainė, o Antonimų, FrazeologizmųPavardžių žodynų vis dar nėra, nors visi jie jau seniai išleisti popieriuje. Naujus žodynus, tokius, kaip Bendrinės kalbos žodynas, esantis LKI projektuose, arba Keiksmažodžių, arba Žargono, sukurti sunku, tačiau tuos, kurie jau išleisti, nuskenuoti ir sukišti į duombazę net bakalaurantas sugebėtų. Net moksleivis! Bet yra tokių, kurie mato elektroninių resursų privalumus — VDU Kompiuterinės lingvistikos centras aktyviai kuria tekstynus, taip pat turi kirčiuoklę ir morfologinį anotatorių, o Laimonas Briedis ir Inga Vidugirytė-Pakerienė kuria Literatūrinį Vilniaus žemėlapį.

Sovietmečio tyrimai. Sovietmetis paliko tokią stigmą, kad dabar kalbėti, o juo labiau sistematiškai tirti tų laikų istoriją ir palikimą tiesiog nepriimtina. O reiktų, nes tokiems kaip aš, sovietmečio menkai mačiusiems, smalsu sužinoti, kaip viskas atrodė ir kaip žmonės galėjo rimtu veidu šlovinti Staliną ir kritikuoti už nepakankamą atsidavimą komjaunimui. Sovietai konstravo savo realybę, dabar tą realybę konstruoja kiti — iš istorijos verta pasimokyti. Pamažu imamasi partizaninio karo, holokausto įvertinimo, randasi šiek tiek sistematiškesnės sovietmečio apžvalgos (M. Matulytės monografija “Nihil obstat: Lietuvos fotografija sovietmečiu”, paroda NDG “Modernizacija. XX a. 7–8 dešimtmečių Baltijos šalių menas, dizainas ir architektūra”).

Atgimimo ir pirmųjų nepriklausomybės metų kronikos. O kaip staiga tauta susikibo už rankų? Ir kaip, staiga išmesta į rinkos ekonomiką, ji vystėsi? Tie metai santvarkų sandūroje ypatingi ir neabejotinai vaisingi medžiagos. Turiu omeny ne tiek chronologiškai išdėstytą istorinę medžiagą, bet tų procesų atspindžius:

Ankstus laisvojo kapitalizmo rytas vieniem išaušo automobilyje, nesibaigiančia eile riedančiame benzino kolonėlės link, kitiem – sužvėrėjusioje minioje, desperatiškai reikalaujančioje grąžinti nebegrąžinamus indėlius. Treti tuo metu ardė uždaromą kolūkį arba sprogdino tiltą per upelį. Tais laikais klestėjo Gariūnai ir plastmasių eksportas į Rusiją, statęs nepabaigtas statyti pilis miestų pakraščiuose. Atsirado kioskai, komisai, talonai, vilbaros ir Dekanidzė.

iš POMPA. Legenda apie LT šou verslo pasaulio sukūrimą. | Brutshka, Ore.lt

Puikiai tiktų filmas. Bet yra reikalingų filmų ir daugiau…

Filmas apie mano senelį. (Kitas senelis sau filmą jau turi.) Kaip pats senelis dar neseniai juokavo, pergyveno penkias santvarkas, eina šeštoji. Šeštąją išgyveno vis dėlto kitas Kubilius. O mano senelis pakilo aukštai, pamatė daug, padarė daug. Neeilinis gyvenimas ir įprasminti jį galima dokumentiniu filmu. Bet ne tokiu, kaip esame pratę. Šis filmas turėtų būti kaip Pina, kaip Jay Scheib spektakliai — realybė pavaizduota iš vidaus, taip, kaip žmogus jautė, suvokė pasaulį.

O dabar tik modeliuoju aš tą savo regą, ai.

Advertisements
Posted in: mėsa