Rašiau nacionalinį diktantą…

Posted on 2013-02-23


…nes gyvenu netoli LR atstovybės Briuselyje.

Kas šį ankstyvą rytmetį paskatino dalyvauti pirmajame Nacionalinio diktanto etape?

Norėjau pasitikrinti, kiek racionalus kalbos taisyklių suvokimas sutampa su esamomis taisyklėmis. Ar būtinas kablelis ten, kur jo padėjimas niekaip nepalengvina sakinio suvokimo? Ko suteikia nosinės? Iš tiesų skaudu matyti, kaip kalbininkai smaugia mūsų kalbą. Mūsų kalba jauna, jai privalu leisti augti, o ne didžiuotis ir skatinti įstrigimą būrų kultūroje:

Lietuvių literatūros kūrinių kalba yra labai jauna – netikėtai įspūdingai prasidėjusi su Donelaičiu, bet paskui solidžiau plėtota tik nuo XIX a. antros pusės. Todėl būtų keista, jeigu ji būtų tokia intelektualiai rafinuota kaip daugeliu šimtmečių ilgiau literatūrinę tradiciją puoselėjusios kai kurios kitos Europos kalbos.

(…)

Vis dėlto tenka pripažinti, kad mūsų kalbos neabejotinas turtingumas daugiausia šaknimis sulindęs į agrarinę kultūrą.

Laimantas Jonušys: „Vertimas neprilygs originalui“ | Bernardinai.lt

Ar reikėtų kiekvienam lietuviui puoselėti lietuvių kalbą?

Turtinga, gyva kalba yra turtingo vidinio gyvenimo sąlyga. Kalbą kuria ir formuoja visų pirma aktyvūs jos vartotojai, o ne jablonskiais apsikabinėję akademikai. Kaip vaizdingai, įvairiai rašo blogeriai! Bet į knygas ir žodynus jų žodžiai nenuguls.

Tuo tarpu norminė kalba skirta formalistams be kūrybinio polėkio: valdininkams ir kalbininkams.

Reklama
Posted in: citatos, kalba, mėsa