Atsakymai į klausimus, iš kurių išaugau. Menas

Posted on 2013-03-07


Klausimas „Kas yra menas?“ nėra dichotominis, kaip kad labai norėtųsi protestuotojams prieš šūdų mėtymą ant yvos veido. Greičiau reikia kalbėti apie kūrinio vertę, kuri gali būti matuojama objektyviais rodikliais, žiūrovo juntama (subjektyvia) verte ar socialine meno verte.

Objektyvūs meno vertinimo kriterijai (vertės mažėjimo tvarka):

  • Žaidimas, netikėtumas (žr. daugiau: Pirmasis kūrybos principasMeno prasmė). Tradicijos, kultūrinis paveldas apibrėžia normas ir tai, ko galime paprastai tikėtis. Menininkas ieško, kaip tuos lūkesčius kuo efektyviau sulaužyti padarant kažką netikėto. Jeigu tokie netikėti sąskambiai atveria naujus to dalyko pažinimo klodus, toks kūrinys laikomas vertingesniu, reikšmingesniu. Čia neretai svarbu atpažįstami, archetipiniai siužetai, kurių įdomios interpretacijos jaudina žiūrovą.
  • Dabarties analizė (žr. daugiau: Antrasis kūrybos principas). Šia prasme menas atlieka watchdog funkciją: atkreipia dėmesį į aktualijas, pateikia jas įtaigia ir suprantama forma (memai, demotyvacijos), analizuoja.
  • Švietimas (žr. Meno paskirtis)
  • Estetinis pasitenkinimas, kuris greičiausiai yra gana objektyvus (visiems bendras) rodiklis, panašiai, kaip skonis ar kvapas.
  • Techninių galimybių plėtimas: kai kurie kūriniai yra įspūdingi vien dėl savo dydžio, sunkiai valdomų medžiagų panaudojimo, įdėtų pastangų.
  • Paguoda (žr. Meno paskirtis) sunkią akimirką, galbūt suteikiant galimybę išlaisvinti susikaupusias emocijas ar pasinerti į kitokį pasaulį, užmirštant savo problemas.
  • Pagalba laikui prastumti

Nebūtinai paisydamas šių kriterijų, o greičiau remdamasis savo patirtimis ir išsilavinimu, kiekvienas žiūrovas susikuria savo nuomonę (naratyvą ar jausmą) apie kūrinį. Dėl to nuomonės gali labai skirtis, tačiau vidutiniškai imant, daugiasluoksniai (daugiau tų kriterijų atitinkantys) kūriniai sulaukia palankesnių vertinimų, nes iš tokių kūrinių pasisemia tiek menkiau išsilavinęs žiūrovas, tiek meno kritikas (žr. Antrasis kūrybos principas).

Tačiau socialinė meno vertė nebūtinai kaip nors susijusi su pačiu kūriniu. Čia svarbiau kūrėjo asmenybė, marketingas, kūrinio istorija, galiausiai atsitiktinumai, išgarsinę kūrėją ar kūrinį. Kūrėjai stengiasi kurti pridėtinę vertę sukurdami unikalumo aurą, pavyzdžiui, įvaldę tam tikrą medžiagą ar metodą (tai tampa tarsi jų parašu), kurdami unikalų savo paties įvaizdį.

Nors, kaip ir religijos atveju, gajus kūrybinio proceso bei jo rezultatų vertinimo mitologizavimas, kokybė ir įkvėpimas (kaip ir visur) ateina iš patirties įvaldant šituos vertės kūrimo principus bei įgimto talento. Tai ir atsako į meno elitiškumo klausimą. Kad ir kaip bebūtų nemalonu gauti šlapiu skuduru per veidą, mene taip pat gausu vidutiniokų ir netgi valkatėlių, kurie net neturi duomenų kurti, bet labai nori vadintis menininkais. Kurti išties gali bet kas: kiek daug internete visokių įvairaus vertingumo juokelių, filmukų, nuotraukų, tekstų. Žmogui juk natūralu kažkaip savo mintis išreikšti. Todėl apie jokias meno ir mokslo priešpriešas kalbėti net neverta, visi operuoja tuo pačiu kūrybiškumo klausimo, skiriasi tik forma. Iš principo, vertingą meną gali sukurti net gyvūnai ar mašinos (atsitiktinai ar greičiau vadovaudamiesi kūrybos principais), nes menas randasi būtent žiūrovo galvoje, skiriant dėmesio kūriniui, jį interpretuojant.

Reklama
Posted in: išaugta, menas