Lietuviai Sovietų Sąjungoje. 3 d. Partizanai

Posted on 2014-01-21


Partizanus skirstyčiau šitaip:

  • Ideologiniai partizanai, kurie ėjo į miškus, nes troško laisvės ir nekentė okupantų. Tokius mes juos įsivaizduojame šiandien.
  • Partizanų rėmėjai: ryšininkai, spaudos kūrėjai ir platintojai, tokie dažniausiai legaliai gyvenantys, tačiau slapta partizanams talkinantys asmenys. Jų indėlis svarbus, nes leido žmonėms neprarasti vilties ir Vakaruose kalbėti apie SSRS vykdomus nusikaltimus.
  • Partizanai “iš reikalo”, kurie partizanauti išeidavo ne tiek iš patriotinių paskatų, kiek vengdami tremties ar kariuomenės, kur jie būtų tapę patrankų mėsa. Tarp jų būta ir karo nusikaltėlių (pvz., žydšaudžių), miškuose besislapsčiusių nuo teismo.
  • Apsimetėliai partizanai. Partizanus dažnai palaikydavo vietos gyventojai, nes daugumą jų juk iš seno pažinojo. Tačiau net ir amžininkų atsiminimuose partizanų vertinimai nevienareikšmiai. Daug kas girdėjęs atvejų, kai partizanai užpuldavo vietos gyventojus. Šie atvejai greičiausiai buvo siekis susilpninti partizanų pozicijas stribams apsimetant partizanais.
  • Išdavikai arba papirktieji, užverbuoti NKVD, rinkę informaciją ir išduodavę slėptuves ar nulydėdavę partizanus į pasalą.

Laisvės kovų vertė nėra savaime suprantama, kaip kad dažnai teigiama. Iš vienos pusės, laisvės kovos, kaip ir kiti ginkluoti dalykai, niekada negali būti švarūs. Neabejotinai pasitaikydavo žiaurumo aktų ar karo nusikaltimų iš partizanų pusės, ypač jei tie partizanai slaptydavosi ne iš kilnių paskatų. Žiūrint plačiau, iš viso žuvo apie 20 tūkstančių partizanų, tuo tarpu visokių liaudies gynėjų ir aktyvistų gal keturgubai mažiau. Ar tikrai vertėjo? O gal geriau būtų buvę į Vakarus pasitraukti? Arba elektrines statyti, naują inteligentų kartą auginti užuot aukojant gyvenimą?

Tokie klausimai, panašiai kaip ir Vagonėlio problema, neturi apibrėžtų atsakymų, nėra teisiųjų ir neteisiųjų.  Žinoma, niekas nežinojo, kuo okupacija baigsis, ilgą laiką buvo tikimasi Vakarų valstybių įsikišimo, nors jau nuo 1946 m. JAV pozicija buvo apspręsta “Sulaikymo” (Containment) politikos, kurios idėja buvo ta, kad SSRS negalėdama plėstis pati supus, kaip kad galiausiai ir įvyko (dar žr. Išeivija).

Nepaisant tokių diskusijų, partizanų pasirinkimas ir drąsa yra neabejotinai verti žemai nulenktos galvos.

Įžanga — Komunistai — Partizanai – SukilėliaiIšeiviaiSąjūdis

Advertisements
Posted in: duona