Lietuviai Sovietų Sąjungoje. 4 d. Sukilėliai

Posted on 2014-05-20


Praėjus metams po Lietuvos okupacijos ir ypač prasidėjus trėmimams, daugeliui tapo aiškus tikrasis komunizmo veidas. 1941 m. birželį pasklidus gandams apie galimą Vokietijos puolimą, lietuviai nutarė išnaudoti progą atgauti valstybingumą. Tikėtasi, kad Vokietija leis išlaikyti autonomiją. Reikia nepamiršti, kad Lietuvoje menkai buvo žinoma Trečiojo Reicho politika. Natūralu, kad žmonės, įsiskaudinę nuo sovietų valdžios ir trėmimų, tikėjosi, jog būsią geriau.

Žinoma, netrukus po Sukilimo paaiškėjo, kad vieną okupantą tiesiog pakeitė kitas. Sukilėlių būriai išsiskirstė, dalis perėjo dirbti Vokietijai. Antisemitinių nuotaikų jokiais laikais netrūko, pasipelnyt norinčiųjų irgi, todėl radosi lietuvių kolaborantų holokaustui vykdyti. Pasinaudodamos proga, nacistinės lietuvių grupuotės holokaustą pradėjo vystyti gal net ir Sukilimo metu. Bet šitie įvykiai menkai susiję su pačiu Sukilimu ir jo siekiais, tad kalbos apie sukilimą antisemitiniais ar provokiškais pagrindais čia nė negali būti.

Siekiant apsaugoti Sukilimo atminimą nuo negražių interpretacijų, didelėmis mano senelio Alfonso Žaldoko bei visos 1941 m. birželio 22-28 d. sukilėlių sąjungos pastangomis atminimas įamžintas įvairiose Lietuvos vietose ir ypač gražiai Kaune, netoli autobusų stoties.

Įžanga — KomunistaiPartizanai – Sukilėliai — Išeiviai — Sąjūdis

Reklama
Posted in: duona