Lietuviai Sovietų Sąjungoje. 5 d. Išeiviai

Posted on 2014-05-21


Išeiviams teko ypač sunki dalia: jiems teko rinktis tarp savo gyvybės ir Lietuvos. Manau, pasitraukimas buvo racionalus, nors ir ypač sunkus pasirinkimas, greičiausiai visa jėga suvoktas tik pasibaigus karui ir Sovietų Sąjungai galutinai prarijus Lietuvą. Kažkodėl manau, kad daugelį išeivių prislėgė kaltės jausmas dėl savo pasirinkimo, nors racionaliai mąstant turbūt vis dėlto geriau, kad nežuvo dar daugiau žmonių Sibire ar miškuose.

Dalis išeivių taip ir nesugebėjo adaptuotis prie pasikeitusių gyvenimo sąlygų. Daugelį atkaklus lietuvybės sergėjimas iš dalies įšaldė būtame laike. Net patys išeiviai yra neigiamai atsiliepę apie lietuvių diasporos užsikonservavimą ikikariniame Lietuvos mentalitete.

Nepaisant to, kitas dalis vis dėlto sugebėjo įsitvirtinti bei aktyviai dirbti palaikydami lietuvybę okupacijos metais bei skleisdami žinias apie sovietinę realybę, neleisdami tiek patiems lietuviams, tiek pasauliui užmiršti šios neteisybės. Maži, bet svarbūs darbai, nes niekas kitas to nebūtų daręs. Deja, šis išeivių indėlis nepriklausomoje Lietuvoje lieka menkai suvoktas, iš dalies ir dėl to, kad Vakarų valstybės pačios nieko nedarė.

O Vakarų valstybės, regis, nieko nedarė ne tik iš baimės ar abejingumo, bet ir besivadovaudamos Kennano planu. Buvo manoma, kad Sovietų sąjunga gali egzistuoti tik besiplėsdama — o nesiplėsdamas šis darinys ima pūti iš vidaus. Todėl tiek JAV, tiek kitos šalys aktyviai žiūrėjo, kad nebūtų vykdoma tolesnė ekspansija, tačiau aktyvaus Sovietų sąjungos griovimo nė neketino imtis. Istorija parodė, kad ši politika pasiteisino, Sovietų sąjunga išties tiesiog supuvo, ir nežinia, ar bandymas jėga sugriauti ją būtų paspartinęs tuos procesus.

Įžanga — KomunistaiPartizanai – Sukilėliai — Išeiviai — Sąjūdis

Reklama
Posted in: duona