Rašyk kaip žurnalistas!

Posted on 2014-07-11


Jonas Kubiliūnas

Patvorių maniako išpažintis

Tai buvo nedidelė balta katytė. Jos kūnelis išdavikas apnuogino sustirusius plaukus. Ji buvo dar visai jaunutė, bet sudžiūvimas jau badė akis.

Taip prasideda anykštėno J.B. istorija, košmaru pavertusi tolimesnį jo gyvenimą. Prabėgus daugiau kaip šimtmečiui, senolis sutiko atskleisti, kas iš tiesų įvyko tądien.

„Radau aš ją lauke, patvory pritūpusią, susirietusią, nelaimingą. Mane pamačiusi, ji sušurmuliavo“, – prisiminė praeityje patvorių maniaku tituluotas pašnekovas.

Katytei metė pirštinę

Gyventojų teigimu, juos jau kelerius metus šiurpino kačių apgultis patvoriuose, tačiau valdžia aiškino esanti bejėgė.

„Katytė man atrišo rankas“, – žodžių į vatą nevyniojo šimtametis senolis.

Vyras teigė, kad jį užplūdusi pasiutpolkės banga – katytės viliotinis kaitino kraują. „Maniau galįs perspjauti legendinį Amerikos indėną“, – teigė šiandien jau senas jaunuolis. „O čia buvo tik liūdnai pagarsėjusi katytė…“

Valdžios impotencija pareikalavo aukų

Atmatavęs dešimt žingsnių, atsistojo, nusiėmė nuo pečių lanką, įtempė strėlę ir pradėjo taikyti. Laukimo nuotaikomis žiūrėjo nelaimingas gyvūnėlis, tarsi skambindamas pavojaus varpais…

Strėlė sudrebino orą. Akivaizdu, bet neįtikėtina: katytė staiga pervirto kūlio, skaudžiai sumiaukė, prasidėjo kojyčių kadrilis…

„Susprogdinau kliudymo bombą“, – neslėpdamas emocijų įvertino savo poelgį į dvyliktąją dešimtį įkopęs vyriškis.

Finišo tiesiojoje – netikėtas posūkis

„Prilėkiau artyn, bet tikslų šūvį apkartino fatališkas katytės veidas. Ji dar bandė stotis, bet strėlė kišo pagalius į ratus. Nustebino rekordinė kraujo gausa“, – kalbėjo šaudyme sublizgėjęs senolis.

Nusiminęs, nebežinodamas, kas daryti, tarė strėlėms griežtą “ne“ ir neatsigręždamas parlėkė namo. „Širdyje atsivėrė žaizda: bijojau, kad poelgis gali atsirūgti, teks varstyti teismų duris“, – šimtmečių senumo įvykius komentavo jis.

Laižosi žaizdas

Pašnekovas tik trečią dieną praūžus mėsmalei drįso išeiti į dienos šviesą. Fronte – nieko naujo: nukentėjusioji gulėjo aukštielninka, atsitvėrusi tylos siena. Čia pat prie jos buvo numesti mirtį sėję lankas ir strėlės.

„Nutvėręs nuo žemės, lanką ir strėles paleidau vėjais“, – paslapties skraistę praskleidė pensininkas.

Tik katytėje styranti strėlė po šiai dienai senolį kala prie kryžiaus:

„Tat buvo vienatinis mano gyvenime šūvis, – atviravo pašnekovas. – Bet jau tapęs kultiniu…“

 

(Rašyk kaip žurnalistas – naudokis klišėmis!)

Reklama
Posted in: dešra